Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje ir toliau fiksuojamas ženkliai išaugęs mirtingumas. Per praėjusią savaitę šalyje viso užgeso 1162 asmenų gyvybės, kai tuo tarpu 2019 ir 2018 metais tuo pačiu metu skaičiuojama keliais šimtais mažiau mirčių – atitinkamai 774 ir 741. Oficialių COVID-19 aukų per praėjusią savaitę priskaičiuojama 109.
Akivaizdu, kad bent keli šimtai užgesusių gyvybių yra netiesioginis pandemijos padarinys. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau taip pat sutiko, kad mirtingumas šalyje pastarosiomis savaitėmis gerokai nukrypo nuo įprastų rodiklių.
Remiantis pateiktais duomenimis, praėjusi – 48-oji – šių metų savaitė ir vėl buvo mirtingiausia nuo 2000 metų. Beje, ankstesnių metų kassavaitinių duomenų statistikos departamentas neskelbia.
Latviją ir Estiją lenkiame 3 kartus
ECDC gruodžio 2-osios dienomis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje jau yra 993 atvejai 100 tūkst. gyventojų, mirtingumo rodiklis atitinkamai yra 8,9 atvejo. ECDC Pagal sergamumo rodiklį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) šalių grupėje mus lenkia tik nykštukinis Liuksemburgas. Čia dviejų savaičių sergamumo rodiklis siekė net 1209 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje rikiuojasi Kroatija, kurioje atitinkamai sergamumo rodiklis yra 1861 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau už mūsų nugarų jau liko tokios nuo viruso stipriai nukentėjusios šalys, kaip Slovėnija , Čekija ar Ispanija. Tenka pažymėti, kad Latvijoje ir Estijoje sergamumas šiuo metu yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje.
Pasiguosti galima nebent tuo, kad pagal mirtingumo rodiklius Lietuva Europoje lieka už pirmo dešimtuko ribų. Tokį sergamumo ir mirštamumo kontrastą Lietuvoje bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad pagal testavimo apimtis Lietuva yra tarp žemyno pirmūnių.
Mūsų mirtingumo rodiklis 100 tūkstančių gyventojų yra 8,9. Tuo metu pagal šį rodiklį lyderiaujančios Bulgarijos net – 25,4. Toliau seka Slovėnija – 19,6 ir Kroatija – 18,4. Aukštas mirtingumas ir kaimyninėje Lenkijoje – 17,8 atvejo. Mažiausias mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis yra Skandinavijos šalyse. Suomijoje – 0,5 atvejo, Islandijoje – 0,6 atvejo ir Norvegijoje – 0,7 atvejo.
Ką sako Lietuvos mokslininkai?
Įrodymais pagrįstos medicinos grupės analitikai, dirbantys projekte „Laikykitės, – medikai“, apskaičiavo per paskutinę savaitę stebėto mirčių perviršio dydį, kuris parodo, kiek daugiau žmonių nei tikėtasi numirė per tam tikrą laikotarpį, ir įvardino pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu stebime mirčių šuolį.
Analitikai palygino pirmąsias keturiasdešimt aštuonias 2020-ųjų metų savaites (tiek viešų duomenų šiuo metu pateikia Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis dvidešimties ankstesnių metų savaitėmis. Naujausia, 48-oji, savaitė prasideda lapkričio 23 d. ir baigiasi lapkričio 29 d. Analitikai atsižvelgė į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda, o taip pat skyrėsi su demografine sudėtimi nesusijęs metinis mirtingumas. Dėl šių pritaikytų metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su 2020 metų duomenimis.
Analitikai įvardino priežastis, kodėl stebime tokį ryškų mirčių perviršį.
1. Tiesioginės Covid-19 aukos. Nediagnozuotų Covid-19 susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.
2. Atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių planinės pagalbos skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių reorganizavimo teikti pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose.
3. Nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga COVID-19 bei turi izoliuotis. Dėl to planinių paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.
4. Pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Bijodami užsikrėsti, pacientai gali kreiptis skubios pagalbos pavėluotai, todėl didėja komplikacijų bei mirties rizika.
5. COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus nuo COVID-19, gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.
6. Pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose. Bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau, pacientai gali atidėti dalyvavimą vėžio, širdies kraujagyslių prevencinėse programose didindami riziką, kad minėtos lėtinės ligos bus diagnozuotas labiau pažengusioje stadijoje.
7. Galimai su stresu, nerimu susijusios mirtys, sukeltos vienišumo, izoliacijos
8. Įmanomas dalinis paaiškinimas gali būti ir savižudybės (pvz. dėl prarasto darbo ar artimojo).
9. Tačiau galimas ir mirčių nuo tam tikrų priežasčių mažėjimas COVID-19 pandemijos metu. Valstybėms įvedus karantino priemones bei apribojus asmenų judėjimą, tikėtina, kad mirčių skaičius tam tikrų priežasčių, pvz., dėl transporto įvykių bei kai kurių kitų infekcijų (pvz., gripo) plitimo, gali sumažėti.
Mirtingumo priežastis aiškino ir ministras
Apie Lietuvoje išaugusį mirtingumą šios savaitės pradžioje kalbėjo ir A.Veryga. „Matome, kad vis tik bendras mirčių skaičius auga ir, skirtingai negu pavasarį, kada jis tam tikro statistinio vidurkio neperžengė, dabar matome, jog mirtingumas, deja, yra augantis. Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80-89 metų amžiaus grupėje.
Galime pasakyti kol kas tik tiek, kad didžioji dalis tų mirčių yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tiesa, ne infarktu ir insultu. Tai yra mirčių priežastys, kurios nesusijusios su staigiomis mirtimis. Ką dar matome, kad vis tik tas augimas didžiąja dalimi yra nulemtas mirčių, kurios įvyksta namuose, o ne gydymo įstaigose“, – informavo A.Veryga.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras pridūrė, kad išaugęs mirtingumas ir dėl kvėpavimo sistemos ligų. Prie mirčių skaičiaus prisideda ir pačios koronaviruso aukos. Dėl augančio mirčių skaičiaus vyresnio amžiaus žmonių tarpe laikinasis ministras davė nurodymus toliau sekti situaciją ir aiškintis, kaip būtų galima šią statistiką pakeisti.
Paklaustas, ar gali būti, kad mirčių skaičius Lietuvoje auga dėl pandemijos metu sumažėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, A.Veryga neatmetė tokios galimybės.
„Gali būti dalis išaugusių atvejų susiję su negautomis paslaugomis, bet nebūtinai jos yra susijusios su tuo, kad fiziškai kažkokia paslauga yra neprieinama. Gauname žinučių, kad žmonės tiesiog bijo dabar kviestis ir greitąją pagalbą, ir vykti į gydymo įstaigas, bijodami užsikrėsti kovidine infekcija, ypač vyresnio amžiaus žmonės“, – svarstė jis.
A.Verygos teigimu, tai, kad išaugo dalis asmenų, mirusių namuose, taip pat gali reikšti, jog tai yra su koronavirusu susijusios mirtys.
