Planuoja duoti daugiau laiko
Komitetas penktadienį apsvarstė Farmacijos įstatymo pataisas ir pritarė konservatorių Lino Slušnio ir Jurgitos Sejonienės siūlymui drausti vaistininkų padėjėjams dirbti be priežiūros ne nuo 2021-ųjų sausio, o nuo 2023-ųjų liepos.
„Pereinamasis laikotarpis yra tam, kad turėtume laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį“, – tvirtino J. Sejonienė.
Anot jos, nedaug prasmės ir tikslo rengti specialistus, kurie vėliau negalės sau rasti vietos darbo rinkoje.
„Kas dar mokosi, galėtų įsigyti išsilavinimą“, – teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis.
Tuo metu L. Slušnys pabrėžė, kad Lietuvoje farmakotechnikai ruošiami per ilgai: „Niekur nėra šitiek laiko ruošiami“. Jis taip pat siūlo numatyti reikalavimą, kad vienas vaistininkas prižiūrėtų ir konsultuotų ne daugiau kaip du ar tris farmakotechnikus.
„Vaistinės norėtų, kad vieną vaistininką turėtų 50 vaistinių, kuriose dirba farmakotechnikai. Tada ant tokių vaistinių durų reikia pakabinti informaciją, kad čia vaistai tik išduodami, bet neteikiamos vaistininko konsultacijos. Žmogus galės rinkti, ar žengti į tą įstaigą, ar pasiieškotų kitos“, – teigė L. Slušnys.
Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės ir „valstiečių“ frakcijos atstovės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymui vaistininkų padėjėjams be priežiūros leisti dirbti trumpiau, tik iki kitų metų liepos, komitetas nepritarė.
Jeigu Seimas pritars komiteto išvadai, vaistininko padėjėjai teikti farmacines paslaugas, parduoti ar išduoti vaistinius preparatus ir vaistinėje pagal gydytojų receptus gaminti vaistus dar pustrečių metų galės be vaistininkų priežiūros.
Profesorius: vaistinėje privalo būti vaistininkas
Savo poziciją dėl vaistininkų padejėjų darbo yra išreiškęs ir Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
„Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse.
Šimtmečiais vaistininkai Lietuvos žmonių sąmonėje buvo suvokiami ne kaip pardavėjai, o labiau patarėjai įvairiais žmonių sveikatos klausimais. Pagaliau tą sako visa visuomenės struktūra. Vaistinėse pagrindiniai yra vaistininkai, bažnyčiose – kunigai, o advokatų kontorose – advokatai.
Visų šių profesijų padėjėjai labai svarbūs ir reikalingi, bet kiekviena komanda turi dirbti kartu, o vieno, gal net svarbiausio, komandos nario ištrėmimas į virtualią realybę neduos gerų rezultatų. Tą patį rodo ir daugumos Europos šalių patirtis. Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija“, – savo Facebook paskyroje rašė profesorius.
Bijo bedarbių būrio ir uždarytų vaistinių
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas sako, kad farmakotechnikai yra pakliuvę į savotiškus spąstus. Jis teigia nesuprantantis universitetų nenoro bendradarbiauti užtikrinant pakankamą farmacijos specialistų kiekį šalyje, mat farmakotechnikams teorinė galimybė persikvalifikuoti į vaistininkus ir išlyginti studijų skirtumus buvo pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau universitetai dar prieš terminą užkirto tam kelią.
„Įstatymiškai iki pat dabar farmakotechnikai galėjo tęsti studijas universitete ir įgyti magistro laipsnį bei tapti vaistininkais. Tačiau 2015 metais į tęstines farmacijos studijų programas universitetuose įstojo paskutinieji farmakotechnikai. Šiuo metu Farmakotechnikas, norintis tapti vaistininku, po studijų, trukusių trejus metus, kolegijoje turi stoti į universitetą ir pradėti mokytis nuo nulio – dar penkerius metus“, – akcentuoja jis.
Farmakotechnikos katedros vedėjas teigia pastebėjęs, kad nuo 2015-ųjų sumažėjo stojančiųjų į farmakotechnikos studijas – skaičiai krito netekus galimybės persikvalifikuoti.
„Ne paslaptis, kad vaistininko studijos universitete yra itin brangios. Tai viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai rinkdavosi kolegiją. Juos motyvavo galimybė ateityje pratęsti studijas universitete ir įgyti vaistininko išsilavinimą. Kai kurie studijas kolegijoje rinkdavosi ir dėl praktikos, kurios iš viso yra 3 ir bendrai sudėjus trunka visą pusmetį. Studentai į profesinės veiklos praktikas išeidavo jau po I-ojo kurso. Šiemet šioje studijų programoje pasiekėme studentų antirekordą – turime vieną grupę iš 33 studentų, kai anksčiau ji surinkdavo beveik dvi tokias farmakotechnikų grupes“, – aiškina A. Galkontas.
Pasak jo, dar nereiškia, kad visi absolventai – tiek farmakotechnikos, tiek farmacijos studijų – dirbs vaistinėse. Kai kurie įsidarbina valstybinėse institucijose, užsienio arba Lietuvos farmacijos kompanijose ar tęsia mokslinę veiklą aukštojo mokslo įstaigose. Todėl specialistų stoka ir stojančiųjų gretų retėjimas signalizuoja apie grėsmingą situaciją.
„Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1234 farmakotechnikai įtraukti į farmakotechnikų sąrašą, iš kurių 898 dirba vaistinėse. 40 proc. farmakotechnikų yra vyresni negu 60 metų. Dėl minėto įstatymo pakeitimų jie patirtų skaudų smūgį – likus metams ar net mažiau iki pensijos, vyresnio amžiaus farmakotechnikai liktų be darbo. Beje, 60 proc. visų farmakotechnikų dirba regionuose – tai reiškia, kad be farmacijos specialistų, vietinės vaistinės ir galimybės įsigyti medikamentų liktų mažesni šalies miestai“, – sako A. Galkontas.
2012 metais Seimas priėmė sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.
Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su Europos Sąjungos direktyva.
