Kitas sveikatos ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis lrytui.lt sakė, kad mokyklų uždarymas – kraštutinė priemonė, bet pritarė, jog kitos išeities Lietuvai šiuo metu nėra.
V.Zemlys-Balevičius savo nuomonę grindžia žurnale „The Lancet“ paskelbto tyrimo rezultatais ir pateikė jais remiantis sudarytą grafiką. Iš jo matyti, kad mokyklų uždarymas ir viešų renginių draudimas yra dvi efektyviausios priemonės.
Pateikiamame grafike pavaizduotas pritaikomų priemonių poveikis viruso plitimo greičiui. Kai Rt yra daugiau už 1 – epidemija plinta, Rt mažiau už 1 – viruso plitimas suvaldomas. Mėlyna spalva pažymėtas viruso plitimas, kai konkreti priemonė pritaikoma, o raudona spalva vaizduoja, kaip situacija kinta po to, kai priemonė panaikinama. Kaip pastebėjo V.Zemlys-Balevičius, ugdymo įstaigų uždarymas išsiskiria kaip priemonė, kurios pritaikymas arba atšaukimas duoda didžiulį poveikį.
„Viena priemonė akivaizdu nieko neišspręs, jų turi būti kompleksas. Todėl ekspertų grupė ir rekomendavo jų visą pluoštą. Dabartinės Vyriausybės priemonės, deja, nėra pakankamos. Dabartinėje situacijoje, deja, nėra erdvės dalinėms priemonėms“, – facebook rašė specialistas.
V. Zemlys-Balevičius patikino suprantantis, kad į pradinių mokyklų ir darželių uždarymą jautriai sureaguotų mažamečių tėvai, bet valdžia turėtų užtikrinti, kad tėvai galėtų tinkamai pasirūpinti be užimtumo likusiomis atžalomis.
„Ši priemonė bus veiksminga kai tėvams bus sudaromos sąlygos prižiūrėti vaikus. Tai reiškia kad ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrai turi būti sudaryta galimybė tėvams imti vaiko priežiūros atostogas. Uždarymas turi būti laikina priemonė, ir epideminei situacijai pagerėjus tai turėtų būti pirmasis apribojimas kurį reikėtų svarstyti atlaisvinti dėl neigiamų pasekmių kurias jis sukelia“, – portalui lrytas.lt teigė V.Zemlys-Balevičius.
Geriausiai priemonei – per vėlu
„Asmeniškai aš esu prieš perteklinius ribojimus ir manau, kad epidemiją reikia suvaldyti per kontaktų atsekamumą ir greitų veiksmų taikymą pasirodžius pirmiems augimo požymiams. Bet yra toks angliškas posakis: „That ship has sailed“ (liet. „laivas jau nuplaukė“ – aut. pastaba).
Koks yra prasto kontaktų atsekamumo ir dalinių priemonių taikymo rezultatas mes turime prieš savo akis. Nereikia dairytis į kitas šalis. Perkrautos ligoninės, kylantis mirčių skaičius ir į aukštumas šokusios perviršinės mirtys. Jeigu nieko nedarysime situacija tik blogės. O be perteklinių skaudžių ribojimų kitokių priemonių nėra. Nes jos efektą duoda iš karto.
Nemačiau jokių kitų siūlomų priemonių kurios būtų pagrįstos moksliniais argumentais arba grįstos duomenimis, ir kurios nebūtų suvaržymai. Parodykite jas ir jų veiksmingumo įrodymus ir aš pakeisiu savo nuomonę“, – rašė V.Zemlys-Balevičius.
Duomenų analitikas taip pat pridūrė, kad jokios priemonės neveiks be visuomenės pagalbos. „Todėl dar kartą ačiū tiems, kurie savarankiškai karantinuojasi. Reikia pripažinti, valstybė nepakankamai padėjo tokiems žmonėms. Tikiuosi, kad bus padarytos išvados ir kad galų gale bus palaikomi žmonės kurie sąžiningai laikosi karantino suvaržymų. Taip pat tikiuosi kad tiems kurie dvejoja ar tiesiog žmogiškai nesusivaldo bus siunčiama aiški žinutė. Susiimam, susitvarkom ir tada bus galima galvoti apie grįžimą į normalų gyvenimą“, – rašė V.Zemlys-Balevičius.
Kraštutinė priemonė
Vilniaus universiteto docentas P.Skruibis išvardijo eilę neigiamų pasekmių, kurias turėtų visiškas ugdymo įstaigų uždarymas, tačiau jį įtikino ligoninėse dirbančių specialistų paaiškinimai, jog kitos išeities Lietuvai šiuo metu nėra.
„Pasaulio sveikatos organizacija labai aiškiai įvardija, kad mokyklų uždarymas dėl žalos, visų pirma, mokiniams ir jų tėvams yra absoliučiai paskutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma. Viskas kitas turi būti uždaryta ir tik tada, jeigu tai nepadeda, galima mokyklas uždaryti“, – teigė P.Skruibis.
Jis sutiko, kad mokyklų uždarymas gelbsti valdant pandemiją, tačiau turi ir didelį neigiamą poveikį. „Kaina to pagerėjimo irgi labai didelė. Tai svarbus apsisprendimas ir visuomenei, ir politikams. Ar mes atidarytus paliekame prekybos centrus, ar mokyklas? Šio sprendimo kaina mokinių, tėvų psichikos sveikatai yra milžiniška“, – sakė psichologas.
P.Skruibis papasakojo, kad Prezidento suburtoje sveikatos ekspertų taryboje dėl visiško mokyklų uždarymo kilo didelė diskusija. „Medikai sako, kad atėjo laikas tai priemonei ir aš medicinos autoritetais tikiu. Jie dirba ligoninėse ir mato, kokia situacija. Jie sako, kad supranta mokyklų uždarymo žalą, bet mes šiuo metu neturime kitos išeities“, – sakė psichologas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad per antrąją viruso bangą mokyklas uždarė tik Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Lenkija ir Rumunija. Didžioji dalis Europos valstybių mokyklų darbą apribojo tik dalinai.
Didžiausia našta gula ant moterų pečių
Pasak specialisto, mokyklų uždarymas sutrikdo natūralius vaikų raidos poreikius. „Vaikai turi bendrauti tarpusavyje, turi judėti. O nuotolinis ugdymas yra ribotas. Čia nėra kažkokia smulkmena. Jei mes neatsižvelgiame į natūralius raidos poreikius, tai turi pasekmes“, – perspėjo P.Skruibis.
P.Skruibis sutiko, kad laikinas įprasto ritmo sutrikdymas nėra „nieko baisaus“. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad esamu atveju nukenčia jau antri mokslo metai, nes ugdymo įstaigos ilgą pertrauką padaryti buvo priverstos pavasarį, virusas jų darbą sutrikdė ir dabar.
Specialistas pastebėjo, kad daliai šeimų nuotolinis ugdymas didelių bėdų nesukelia, tačiau taip pasakyti gali nevisi. „Yra vaikų, kurie turi mokymosi, raidos sunkumų, yra žmonių auginančių vaikus, kurie turi autistinio spektro sutrikimų. Jiems tai yra daug didesnis iššūkis“, – sakė P.Skruibis.
Jis taip pat akreipė dėmesį, kad daliai vaikų mokyklos lankymas suteikia ne tik išsilavinimą, bet turi ir papildomą reikšmę. „Yra vaikų, kuriems atėjimas į mokyklą reiškia, kad jie vieną kartą per dieną turi normalų maistą, nes namie, deja, neturi tokios galimybės. Daliai vaikų mokykla leidžia pamatyti kitokį santykį, tarpusavio bendravimą negu šeimoje, kurioje vyksta barniai, konfliktai, smurtas. Yra ir tokia pusė“, – konstatavo psichologas.
P.Skruibis pastebėjo, kad mokyklų uždarymas labiau paveikia moteris, nes tuomet būtent joms namie tenka dviguba našta. „Dažnu atveju moteris dirba iš namų, jai tenka daugiau buities rūpesčių, vaikų ugdymu užsiima. Tada mes matome, kad Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje padidėjo moterų savižudybių skaičius. Moterų sveikata šios pandemijos metu labiau paveikiama neigiamai“, – dėstė P.Skruibis.
Lrytas.lt primena, kad pirmadienį Vyriausybė nusprendė, jog ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vyks toliau tiesiogiai, bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Mokykloms siūloma ankstinti pradinių klasių mokinių atostogas ir jas skelbti nuo gruodžio 14 dienos iki sausio 3 dienos.
Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius. Iki šiol mokslas šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyko nuotoliniu arba mišriu būdu.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, kaip ir neformalusis suaugusiųjų švietimas, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus, taip pat užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus asmenims, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas.
