Praėjusią parą pasveiko 1220 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 83 tūkst. 883 asmenys, 47 tūkst. 810 – tebeserga, 34 tūkst. 975 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 735 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 365 užsikrėtusieji.
Per praėjusią parą ištirti 13 tūkst. 24 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 372 tūkst. 990.
Dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso buvo nuo 80 iki 89-erių metų
Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 31 žmogui, 12 mirusiųjų priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas.
70–79 amžiaus grupei priklausė aštuoni, 60-69 – penki, 50–59 – keturi, 90–99 – du mirusieji.
Daugiausia mirties atvejų – 15 – registruota Vilniaus apskrityje. Šeši žmonės mirė Kauno, keturi – Panevėžio, trys – Šiaulių, po vieną – Utenos, Alytaus ir Telšių apskrityse. 14 mirusiųjų buvo vyrai, 17 – moterys.
Ligoninėse gydoma per 2,1 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 173 – reanimacijoje
Ligoninėse gydomi 2146 COVID-19 pacientai, 173 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1212 pacientų, 101 žmogui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų: 8558 iš 16 tūkst. 634.
Iš 672 reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė – 387. Iš 624 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 238, iš 6289 lovų su deguonimi užimtos 2412.
Lietuvoje patvirtinti 3330 koronavirusinės infekcijos atvejai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3330 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 836 iš jų registruoti Vilniaus, 819 Kauno, 371 Panevėžio, 299 Šiaulių, 274 Klaipėdos, 206 Alytaus, 176 Marijampolės, 155 Telšių, 99 Utenos ir 79 Tauragės apskrityse. 16 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 2426 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta (904 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 234 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis patvirtintas Marijampolės pirminės sveikatos centro Palaikomojo gydymo ir slaugos ir Socialinės globos skyriuose. Čia per vakar parą užfiksuota 58 atvejų: 14 darbuotojų ir 44 ligoniams.
Taip pat 4 atvejai patvirtinti Ežerėlio slaugos namuose Kauno r.
20 atvejų per vakar parą patvirtinti Kėdainių socialinės globos namuose. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 17 šių namų gyventojų.
13 atvejų patvirtinta Linkuvos socialinės globos namuose. Atvejai fiksuoti 11 šių namų gyventojų ir 2 darbuotojams.
Prienų globos namuose per vakar parą užfiksuoti 5 atvejai. Atvejai patvirtinti 4 gyventojams ir 1 darbuotojui.
Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centre per vakar parą užfiksuoti 9 atvejai. Visi atvejai užfiksuoti pacientams.
19 atvejų, kurie buvo per vakar parą patvirtinti, yra siejami su Regioninės Telšių ligoninės protrūkiu.
6 atvejai patvirtinti per vakar parą yra siejami su Zarasų socialinės globos namų protrūkiu. 1 darbuotojui ir 5 šių namų gyventojams.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 149.
Švenčių planai
Karantinas Lietuvoje veikia jau gerą mėnesį, o susirgimų skaičius muša naujus rekordus. Epidemiologai pirštu beda į šventinę nuotaika spindinčias žaliaskares. Nuo didžiųjų šalies eglių įžiebimo praėjo beveik dvi savaitės.
Būtent per tiek laiko ir pasimato susibūrimų pasekmės, liūdnai konstatuoja ekspertai. Vis pasigirsta raginimai karantiną griežtinti dar labiau.
Viešojoje erdvėje ekspertai vis dažniau kalba, kad visiškas viešojo gyvenimo stabdymas yra kone vienintelis likęs įrankis, pajėgus suvaldyti Lietuvoje įsisiautėjusią COVID-19 pandemiją.
Tai, kad per Kalėdas gali tekti apriboti gyventojų judėjimą, sakė šią savaitę darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje baigsiantis Aurelijus Veryga.
Tačiau laikinasis premjeras Saulius Skvenelis, reaguodamas į naujosios valdžios raginimus karantiną griežtinti, atkakliai tvirtina, kad esamų Vyriausybės nustatytų priemonių pakanka. Tarp jų – nurodymas, kad bendrauti gali du šeimos ūkiai iki 10 žmonių.
Nepaisant to, ekspertai kartoja – geriausiai ir saugiausiai būtų išvis tarp skirtingų šeimos ūkių nekontaktuoti, o artėjančias šventes pasitikti tik su tais šeimos nariais, su kuriais ir yra gyvenama.
Tačiau lapkričio 28–gruodžio 1 dienomis atliktos sociologinės apklausos rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų nežada didžiųjų švenčių pasitikti tik savo šeimose. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, 12 proc. respondentų artėjančias šventes ketina pasitikti būdami svečiuose.
Dar 10 proc. gyventojų teigia ketiną kviestis artimuosius, draugus į savo namus. Kaip rodo susisteminti apklausų duomenys, vykti į svečius ar jų pasikviesti dažniau ketina jaunesni nei 30 metų žmonės bei mažesnių miestų gyventojai.
Tuo tarpu 68 proc. Lietuvos gyventojų teigia ketiną Šv. Kalėdas sutikti namuose tik su tais šeimos nariais, su kuriais kartu gyvena.
COVID-19 diagnozė – be testo
Siekiant operatyviai reaguoti į koronaviruso (COVID-19) grėsmes, sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta, kada šeimos gydytojas gali diagnozuoti žmogui COVID-19 ligą, net jeigu jam neatliktas PGR testas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Minėtoji diagnozė nustatoma, kai žmogui pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su kartu gyvenančiu šeimos nariu ar kitu žmogumi, sergančiu koronaviruso infekcija ir kuriam diagnozė patvirtinta, atliktus laboratorinį tyrimą PGR metodu, dienos.
Tokiu atveju šeimos gydytojas į ligai diagnozuoti skirtą formą E025 e. sveikatos sistemoje įrašo diagnozę U07.2, o tai reiškia „COVID-19 liga, virusas nenustatytas“.
Taip pat SAM atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus koronaviruso tyrimą, kai gaunamas teigiamas atsakymas, užsikrėtęs žmogus privalo nedelsiant susisiekti su savo šeimos gydytoju nuotoliniu būdu. Šeimos gydytojas ar slaugytojas kartu su pacientu aptars stebėsenos bei gydymo planą, prireikus paskirs gydymą, nuspręs dėl izoliacijos pabaigos ir pasveikimo dėl COVID-19 ligos.
Pažymėtina, kad pacientas laikomas pasveikusiu tik gydytojo sprendimu, bet ne anksčiau nei jam gali būti nutraukiama izoliacija.
Programėlę siunčiasi neužtektinai
Koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai sukurtą mobiliąją programėlę Korona Stop LT, trečiadienio duomenimis, Lietuvoje jau atsisiuntė 163 tūkst. žmonių, t. y. 5,8 proc. visų šalies gyventojų. Ir nors vis didėjantis programėlės vartotojų skaičius džiugina, specialistų teigimu, apčiuopiamą teigiamą rezultatą programėlė galėtų duoti tuomet, jei ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina gyventojus atsisiųsti šią programėlę.
SAM primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir apskaičiuodama galimą riziką.
Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Programėle galima naudotis iš karto po įsidiegimo, papildomai jos aktyvuoti.
