Lapkritį – mirčių šuolis Lietuvoje: daugiausia gyvybių nusinešančios ligos ir profesoriaus raginimas atsimerkti

43,3 procento – toks mirčių Lietuvoje šuolis fiksuojamas lyginant šių metų lapkričio mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 354 iš 4331 per mėnesį fiksuotos mirties priežastis – koronavirusinė infekcija. Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Lrytas.lt koliažas
Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Lrytas.lt koliažas
Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Statistikos departamento nuotr.
Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Statistikos departamento nuotr.
Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Higienos instituto nuotr.
Specialistai suka galvas, ar augančiam gyventojų mirtingumui įtakos galėjo turėti dėl pandemijos pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.<br>Higienos instituto nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Petrikonis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kęstutis Petrikonis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (28)

Lrytas.lt

Dec 10, 2020, 7:37 PM, atnaujinta Dec 11, 2020, 7:35 AM

Tuo tarpu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad mirčių nuo COVID-19 skaičiai gali būti gerokai didesni, nei skaičiuojama, todėl Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis išaugus mirtingumui rengiama tvarka, numatanti mirusiųjų namuose testavimą dėl koronaviruso.

„Būtų galima išsiaiškinti, ar mes nepražiūrime tikrų kovidinių mirčių, kurios dabar yra nenustatomos, tiesiog nediagnozuojamos. Žmogus gali mirti namuose, bet niekas jam nenustato COVID-19. Norime šitą hipotezę patikrinti, o tada matysime“, – aiškino ministras.

Didžiausias mirčių šuolis per 20 metų

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų lapkritį Lietuvoje mirė 4331 žmogus. Per pastaruosius 20 metų, kaip skelbia kasmėnesinė statistika, tai – didžiausias mirčių skaičius šalyje, gerokai išsiskiriantis iš praėjusių metų.

Pavyzdžiui, 2019 metų lapkričio mėnesį Lietuvoje užgeso 3022 asmenų gyvybės, tiek pat mirčių skaičiuojama ir 2018 metų lapkritį. Šį mėnesį 2017 metais mirė 3266 šalies gyventojai, 2016 metais – 3396, 2015 metais – 3310, 2014 metais – 3261, 2013 metais – 3201, 2012 metais – 3357, 2011 metais – 3350.

Atitinkamai 2010-ųjų lapkritį užgeso 3366 asmenų gyvybės, 2009 metų tą patį mėnesį mirė 3528 žmonės, 2008 metais – 3548.

2007 metų lapkritis pagal šią statistiką – pats mirtingiausias, jeigu neskaičiuotume šių metų. Tuomet lapkričio mėnesį mirė 3825 Lietuvos gyventojai. 2006 metų lapkritį fiksuojamos 3745 asmenų mirtys, 2005 metų – 3668 mirtys, 2004 metų – 3446, 2003 metų – 3383, 2002 metų – 3448, 2001 metų – 3415 mirčių.

Dėl ko miršta daugiausia žmonių?

Mirčių priežastis fiksuojančio Higienos instituto atstovai portalui lrytas.lt nurodė, kad duomenų apie lapkričio mirčių priežastis dar nėra susisteminę. Paskutinis mėnuo, kurio mirčių priežastys jau yra aiškios – rugsėjis.

Šių metų rugsėjį iš viso Lietuvoje mirė 3204 asmenys. Daugiausia gyvybių šį mėnesį – 1682 – nusinešė kraujotakos sistemos ligos, iš kurių 1018 – išeminės širdies ligos. 694 asmenys rugsėjį mirė dėl piktybinių navikų (102 asmenys mirė dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų, 56 – krūties, 44 – priešinės liaukos).

Dar 184 mirtys fiksuojamos dėl išorinių mirties priežasčių, 153 – virškinimo sistemos ligų, 87 – kvėpavimo sistemos ligų, 69 – infekcinių ir parazitinių ligų, 10 – koronavirusinės infekcijos. 325 mirties priežastis tiksliai neįvardijamos.

„Vertinant tik rugsėjo mėnesį, ir lyginant šiuos metus su praėjusių 3 metų vidurkiu, daugiausiai mirties atvejų prisidėjo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, infekcinių ir parazitinių ligų bei virškinimo sistemos ligų klasėse“, – portalui lrytas.lt sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė.

A.Veryga: „Sunku pasakyti, kieno sąskaita auga šios mirtys“

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtino negalintis atsakyti, kieno sąskaita – pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų ar koronavirusinės infekcijos plitimo – Lietuvoje išaugęs mirtingumas.

Anot jo, specialistai šiuo metu aiškinasi šias priežastis.

„Sunku pasakyti, kieno sąskaita auga šios mirtys – ar negautų, uždelstų, atidėtų paslaugų, ar vis tik tai yra kovido mirtys, kurios nebuvo konstatuotos. Kalbasi kolegos ir bando rasti sprendimą, kaip išsiaiškinti priežastis, bet nelabai mes čia ką pakeisime.

Mirusių žmonių neprikelsime“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė A.Veryga.

Praėjusią savaitę laikinasis ministras teigė, kad išaugęs mirtingumas Lietuvoje yra susijęs su širdies, kraujagyslių ligomis, tačiau pridūrė, kad „po jomis gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių“.

Profesorius: žmonėms turėtų atsiverti akys

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius Kęstutis Petrikonis, paklaustas, ar išaugęs mirtingumas – signalas, kad sveikatos apsaugos sistema nebesusitvarko su dėl pandemijos išaugusiu krūviu, vienareikšmio atsakymo neturėjo.

„Žmonės miršta dėl įvairių priežasčių. Ne tik dėl sistemos sutrikimų arba pertvarkų. Visa socialinė sandara dabartiniu metu yra šiek tiek sugriuvusi. Pasikeitė žmonių gyvenimas.

Galbūt padaugėjo traumų, gal išaugo įvairių medžiagų vartojimas, kuris gali turėti įtakos bendram visuomenės sveikatos būklės pablogėjimui“, – svarstė K.Petrikonis.

Pasak jo, išaugusį mirtingumą galėjo lemti įvairių priežasčių kompleksas, o ligoninės pagrindines savo funkcijas tebeatlieka, nes dar nesusiklostė tokia situacija, kai gydymo įstaigos nepriima atvežamų pacientų. Neatidėliotinais ligoniais vis dar pasirūpinama, sutrikęs tik planinių paslaugų teikimas.

„Ketvirtadalis pacientų ligoninėse guli dėl kovido, o reanimacijose – beveik kas antras. Visi turime žinoti, kad kol tęsis tokia kritinė sergančiųjų ir naujų susirgimų kreivė, tol bus blogai“, – perspėjo profesorius.

Pasak K.Petrikonio statistika tik atspindi niūrią Lietuvos padėtį, parodo, kad situacija yra bloga.

„Kitos šalis tą turėjo pavasarį. Mes to neturėjome. Buvo mėnesių šiemet, kai pas mus žmonių mirtingumas buvo mažesnis nei praėjusiais metais. Turėjome (mirtingumo, – aut. past.) piką vasarą. Buvo karšta, bet bijojome, kad tai galėjo būti kokios kovido slaptos pasekmės.

Buvo daromas epidemiologinis tyrimas ir dėl to, siekiant sužinoti, ar nėra slaptos ligos, kai visuomenėje cirkuliuoja nepastebėtas virusas“, – prisiminė LSMU prorektorius.

Tiesa, K.Petrikonio teigimu, mirtingumo augimą vasarą, ko gero, lėmė klimatinės sąlygos. „Turbūt dabar galima teigti, kad buvo karštis. Buvo jo šuolis lyginant su praeitų metų vasara“, – aiškino jis.

Profesorius siūlė neieškoti pavienių kaltųjų, esą kolektyvinę atsakomybę prisiimti turėtų visuomenė, nesugebėjusi tinkamai elgtis pandemijos akivaizdoje.

„Visą laiką keliamas klausimas, kas kaltas? Visi nori kažkokį konkretų žmogų, ar žmonių grupę, Vyriausybę, Seimą apkaltinti. Ne, visi mes esame kalti. Dabar šalyje turime pandemiją tikrąja to žodžio prasme. Visiems turėtų atsiverti akys, atėjo laikas susimąstyti“, – ragino K.Petrikonis.

Ilgalaikis COVID-19 poveikis sveikatai

Pasak profesoriaus, medikai dar nėra tikri, ar praūžęs virusas neturės ilgalaikių pasekmių visuomenės sveikatai, nes koronavirusu persirgę žmonės gali dėl COVID-19 poveikio po kurio laiko susirgti kitomis ligomis. Įvairių sričių medicinos specialistai šiuo metu svarsto, ar liga neturės vėlyvų komplikacijų, vadinamojo ilgojo kovido.

„Žmonės išėjo iš ligoninių, kitiems pavyko prasirgti namie. Bet koronavirusas yra nauja ligos forma. Mes nežinome, kokių jis gali turėti atokių pasekmių. Norėčiau akcentuoti, kad žmogui geriau nesusirgti koronavirusu, nes mes nežinome, kokios autoimuninės, smegenų, ar nervų ligos gali žmogui atsirasti vėliau. Yra modeliai, kur virusas plinta kūne, kokias vietas, organus „mėgsta“.

Gal simptomai nepasireiškia, bet svetimas sukėlėjas buvo atėjęs, pavyzdžiui, į žarnas ar į kitą organą. Anksčiau mes įtardavome, kad kai kurios infekcijos palieka savo pėdsakus ir paskui sukelia ligas. O šitas sukėlėjas yra visai naujas, su kuriuo mūsų organizmas nėra anksčiau susidūręs. Yra labai daug neaiškumų.

Įvairių sričių specialistai svarsto, ar nepadaugės naujų ligų, kurias mes galėsime susieti su tuo, kad nesukontroliavome šitos pandemijos. Jeigu persirgai koronavirusu, tai nereiškia, kad tai kaip sloga, liga baigėsi ir laimingai gyveni toliau“, – perspėjo LSMU prorektorius.

Pasak K.Petrikonio, medicinos mokslas šį rudenį ėmėsi rimtai svarstyti „liūdną ateities prognozę“. Esą visi pasaulio žmonės gali tapti labiau ligoti, nes „virusas prasinešė pro milijonus gyventojų“.

Profesoriaus teigimu, šiuo metu skiepas, o ne persirgimas, matomas kaip geresnis būdas koronaviruso imunitetui susikurti. „Mano žinutė būtų – geriau nesirgti šia liga“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.