Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas tikino, kad nėra vakcinų „patologinis“ mylėtojas. Bet socialinių tinklų paskyroje jis rašė apie svajonę pasiskiepyti nuo koronaviruso dar šiemet gruodį.
– Apklausos rodo, kad nuo koronaviruso skiepytųsi kas antras Lietuvos gyventojas, tiek pat – atsisakytų vakcinos. Kodėl kai kam pasirinkimas nesiskiepyti yra svarbesnis nei visuomenės saugumas?
– Imkime racionalų grūdą – žmonės klausia, ar nauja vakcina sukurs imunitetą, ar neturės šalutinių reiškinių, kurie gali būti ankstyvi ar vėlyvi (pvz., mūsų vėlesnei savijautai). Žmonės mano, kad vakcina gali turėti įtakos kitoms ligoms, t. y. galimai padidinti sergamumą kitomis ligomis.
Kadangi po pasiskiepijimo organizmas „orientuojasi“ kryptingai antikūnų sintezei ir imuninės atminties formavimui, gali kilti ir toks klausimas – gal laikinai sumažėja gynyba nuo kitų ligų?
Tokia diskusija yra reikalinga, tačiau jokiu būdu ne isterija. Galima argumentuotai įvertinti kiekvieno gamintojo vakcinos kūrimo eigą, gautus mokslinius rezultatus, kurie tikrai yra matomi ir labai nuoširdžiai pateikiami.
Mes, medikai, vakcinos laukiame. O jei galvojame, kad veikia natūralios atrankos dėsnis, galime savęs paklauskime, ar norime atsiduoti natūraliai atrankai?
Ar išdrįstume savo artimuosius ir save pačius patikėti šiam efektingam genetiką gryninančiam procesui? Turbūt ne.
– Esate rašęs socaliniuose tinkluose – turiu svajonę, kad skiepytis nuo koronaviruso galėsiu dar gruodį. Ar ta svajonė yra reali?
– Dar gruodis nesibaigė ir turime laiko. Žiūrėkime objektyviai – baigusi kadenciją Vyriausybė tai nusprendė, matome atliktus vakcinų vertinimo tyrimus ir išvadas (skaičiau ir mėgavausi geru moksliniu koncentratu), kurios, kiek suprantu, prieinamos ir visuomenei.
Sprendimas aiškus – vakcinos pasirinktos ir ne iš vieno gamintojo. Matome, kad jau paruošti sandėliai, šaldytuvai, savivaldos institucijos įpareigotos paskirti žmones ir įrengti vietas skiepyti. Tai padaryta.
Todėl svajonė tikra. Naujajam ministrų kabinetui tereikia kietai laikytis ir vakciną atvežti.
Suprantama, kad leidimo skiepytis nebus anksčiau, nei patvirtins Europos vaistų agentūra. Bet net jei ji patvirtins gruodžio 30 dieną (o iki tos dienos pažadėta), tai svajonė bus įgyvendinama ir gruodžio 31 dieną, vakciną kaip naujametę dovaną tikiu, kad gausime.
Manau, tai valstybinės svarbos klausimas, tai bus Vyriausybės funkcionalumo įrodymas. Jokių pafilosofavimų gruodžio pabaigoje apie kažkieno kaltes, nesklandžią pirkimų eigą, sutrikusį atvežimą visuomenei teikti jau nereikėtų. Visuomenė laukia rezultato.
Gydytojai ir slaugytojos dirbs, žmonės, tikiuosi, sustos, judės kiek galima mažiau, ir taip mes visi gražiai lauksime vakcinos. Juk sulauksime!
Ar iš karto manome, kad naujoji valdžia nepajėgs? Duokime laiko iki gruodžio 30 dienos.
– Ar sulaukėte žinios apie tai, kad kai kurie Lietuvos gydytojai rezidentai, kurie dalį rezidentūros atlieka ir mokosi Londono Queen‘s ligoninėje, jau pasiskiepijo kaip darbuotojai nuo koronaviruso? Ar turime bent vieną tokį lietuvį mediką?
– Neseniai kalbėjomės su ten dirbančiais. Taip. Queen‘s ligoninėje intensyviai vakcinuojama nuo šios savaitės. Procesas jau vyksta visoje šalyje.
Jungtinėje Karalystėje skiepijimo centrai auga geometrine progresija. Šioje šalyje atsakingai svarstoma, kuriems pacientams teikiama skiepijimosi pirmenybė. Ir prioritetus nustato aiškius – tai rizikos grupės, vyresni žmonės. Dar viena svarbi žinia – dėmesys vyresniems pacientams ir medicinos darbuotojams.
Pastebėjau, kad Lietuvoje irgi kyla diskusijų apie vyresnius žmones. Jokių diskusijų būti negali – jie „nededami į šalį“. Jungtinėje Karalystėje daug gydytojų ir slaugytojų jau paskiepyti. Bet skiepijimosi prioritetas teikiamas gydytojams, rezidentams, slaugytojams ir jų padėjėjams, turintiems sveikatos rizikos veiksnių.
– Koronavirusas paliečia žmones skirtingai. Jei sergama besimptome ar lengva forma, atrodo – nieko baisaus. Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai išsivysto COVID-19 infekcijos sunki forma?
– Apie išsamius ligos simptomus daug galima rasti interneto erdvėje. Jei kalbame apie sunkią ligos formą, išskirčiau dvi ligos eigos kryptis, nors jų detalizuoti galima ir daugiau.
Pirmoji – tai sunki plaučių pažaidos forma, antroji – tai kitų organų sistemų (pvz. virškinimo, inkstų) pažeidimai ir sunki bendra intoksikacija.
Jei pirmoji yra labai nuožmi ir neretai dramatiška, tai antroji, nors ir gali būti labai sunki, duoda daug daugiau laiko taikyti bendrąsias priemones ir įveikti ligą.
Kokia bebūtų forma, paciento organizmas kovoja su virusu, vyksta antikūnų sintezė, bet galutinei pergalei reikia laiko.
Yra svarbu sergant nenusivilti, kartais, atrodo, visos jėgos apleidžia, kai karščiuojama 14–18 dienų. Juk kiekviena laimėta diena – tai kelias į pasveikimą. Turime nepamiršti gerti daug skysčių, vartoti mikroelementų, vitaminų. Labai svarbu ramiai save stebėti. Registruoti dienas „ant popieriuko“: įvertinant temperatūrą, pasižymint, kaip sekasi gerti, eiti į tualetą, skaičiuoti pulsą, kvėpavimo dažnį. Jei neprireiks – išmesime, bet jei prireiks – tai bus naudinga.
– Esate rašęs, kad neretai taikomos priemonės yra kaip bilietas į vieną pusę – trys keturios paskutinės gyvenimo savaitės „ant ventiliatoriaus“ ir tada susitikimas su Viešpačiu. Kuo pavojingas dusulys?
– Nėra specifinės pagalbos. Neturime „sidabrinės kulkos“. Tad mūsų gydymas – palaikomasis. Mūsų tikslas – ne ligos pabaiga, o laimėti kuo daugiau laiko, kol žmogus kovos su infekcija.
Bet ir laimėjus kovą prieš koronavirusą, negalima nuleisti rankų. Jei liga pažeidžia plaučius, niekas nežino, kiek reikės dar laiko, kol normaliai veiks plaučiai, o retesniais atvejais svarstoma, ar dusulys apskritai praeis.
Tiesa, jei pavyksta pacientui nutraukti dirbtinę plaučių ventiliaciją, tai jau didelė pergalė. Žmogus gali pamažu tvarkytis su tuo dusuliu.
Dusulys yra simptomas, kurio priežasčių gali būti daug. Daugelį dusulio priežasčių galima pašalinti palyginti lengvai. Kai kurios dusulio priežastys gali skaitytojams atrodyti nesuprantamos, pavyzdžiui, mažakraujystės sukeltas dusulys. Tačiau gydytojai ir slaugytojos puikiai tvarkosi su šia problema.
Koronaviruso infekcijos sukelto dusulio priežastis yra kitokia – tai intersticinis pažeidimas. Tai yra membranos tarp alveolės (maišelis, kur atkeliauja įkvepiamas ir iškeliauja iškvepiamas oras) ir kraujagyslės (kuriomis teka kraujas ir yra pernešamas deguonis bei anglies dvideginis) pažeidimas.
Paprastai kalbant, keičiasi membrana, jos storis, savybės. Tai lemia dujų difuzijos deguonies ir anglies dvideginio sutrikimą. Nenoriu, kad suprastumėte pažodžiui, bet tai kažkas panašaus kaip žuvį išmesti ant kranto.
– Kas yra liekamasis pneumonitas arba besiorganizuojanti virusinė pneumonija?
– Tai atskira ir sunkios eigos plaučių ligų grupė. Šios ligos vadinamos intersticinėmis plaučių ligomis. Po šia klasifikacijos skraiste yra visa grupė ne tik virusinių, bet ir kitų priežasčių sukeltų intersticinių pneumonijų ir dar visai kitų ligų sukeliančių intersticinio plaučių audinio pažeidimą. Čia yra ir besiorganizuojanti pneumonija.
Šias ligas gerai nagrinėja gydytojai pulmonologai arba plaučių ligų gydytojai. Kas vyksta žmogaus plaučiuose po šios infekcijos ir bendrai intersticinių plaučių ligų metu – tai atskiros konferencijos tema.
Beje, Lietuvos plaučių ligų gydytojai tokią konferenciją, jei neklystu, šį mėnesį jau surengė. Jei sakytume paprasčiau – plaučių audinys randėja. Atkreipiu dėmesį, kad kol kas dar neturime aiškiai suklasifikuoto šio koronaviruso sukelto ilgalaikio pažeidimo. Neabejoju, kad jis bus.
Neabejoju, kad po šios pandemijos pulmonologai turės ligonių, kuriems dar labai ilgai reikės padėti.
Tačiau atkreipiu dėmesį, kad daugeliu atveju pacientus lydės paprastesni, nors taip pat įkyrūs požymiai – kosulys, negalėjimas atsikosėti, spazminis iškvėpimas, bronchospazmai.
Gali būti, kad šie simptomai vargins pacientus iki pusės metų ar ilgiau. Tačiau čia jau bus gerokai lengviau, nors ir ne juokai palyginti su ankstyva ir agresyvia ligos eiga bei plaučių pažeidimu, jei toks vystosi.
– Pavasarį vyravo nuomonė, kad rizikos grupei priklauso asmenys, turintys įvairių lėtinių ligų. Kaip antrosios karantino bangos metu pasikeitė COVID-19 infekcija sergančiųjų amžius?
– Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ir dabar yra koronaviruso taikinys. Tai žmonės, kurių ligas šiuolaikinė medicina sugeba kontroliuoti.
Tačiau turime suprasti, kad tokia gyvybė yra trapi. Stabili, bet trapi. Tarsi nusistovėję svarstyklių indai. Vienoje pusėje – ligos, kitoje – medikamentai ir priemonės. Tačiau užtenka ligų pusėje „užlipti“ kažkokiai ligai ir tas balansas pažeidžiamas. Taip žmogus žūsta.
Tiesa, anksčiau tai buvo daug ramiau priimama, nes dar nebuvo tiek daug trapią būseną stabilizuojančių priemonių. Dabar medicina pažengė ir puikiai „kalibruoja“ vyresnio amžiaus paciento būklę iki tos dienos, kol, kaip sakiau, neužgriūna ant svarstyklių kažkokia rimta bėda.
Bet lėtinės ligos jaunėja, todėl netgi 50 metų neturintiems žmonėms medikai diagnozuoja gretutinių ligų. Kita vertus, nuo koronaviruso miršta ir tokie žmonės, kurie neturi jokių gretutinių ligų. Tai didžiausias skausmas ir netikėtumas.
Ir tokių nelaimių neišvengsime. Kas lemia? Genetika? Individuli reakcija į virusą? Greičiausiai šie ir dar daugiau kitų dalykų. Tad vėl klausiu: ar linkime natūralios atrankos ir šiai žmonių grupei?
– Kažkada bolševikai mėgdavo savo kalbas baigti klausimu: „Ką daryti?“ Taigi, iš tikrųjų ką daryti – stabdyti gyvenimą ar gelbėti ekonomiką?
– Prekybos centruose, parduotuvėse, jei jau žūtbūt kažko reikia, būkime greiti ir operatyvūs. Ne uogaukime, o medžiokime. Pasakysiu paprastai: reikia prekės, priemonės? Suplanavai, atėjai, suradai, paėmei, sumokėjai ir išėjai.
Būkime taktikais ir strategais, o ne maklinėtojais ir goglinėtojais. Taip mūsų sumažės ten, kur nereikia. O kur neišvengiama – žmonės dirbs, kurs, bet, sutikime, „statistų“ bus mažiau.
Mano tėtis sakydavo: „Atėjau į salę ir pabuvau „vazonu“ tame susirinkime“. Tai nebūkime „vazonais“. Veikime tik tada, kai to labai reikia.
Ir neužsidarykime savo būstuose, eikime pasivaikščioti. Šviesiu paros metu, kai galima įkvėpti gryno oro. Vienam ar su sūnumi, dukra ar žmona, o gal su šuniuku – bet reikia! Tikiuosi blaivios nuovokos visiems užteks.
