Kaip elgtis senyvo amžiaus, rimtos negalios ištiktiems žmonėms, kuriuos namie prižiūri socialiniai darbuotojai, jei pastarieji užsikrečia COVID-19? Juk po kelių valandų, o kartais – ir visos dienos bendravimo su pagalbininkais senjorams išties gresia užsikrėsti mirtinu virusu.
Kur ir kaip tokiais atvejais neįgaliems, iš namų nepajėgiantiems išeiti žmonėms atliekami COVID-19 testai?
Tuo pasidomėti paskatino redakciją pasiekusi istorija, kai kelis insultus patyrusią, demencija sergančią devintą dešimtį įpusėjusią vilnietę namuose slaugė socialinė darbuotoja. Šiai buvo nustatyta COVID-19.
Kilus grėsmei, kad senolė taip pat galėjo užsikrėsti pavojingu virusu, atsakymo, ar ji turi teisę į nemokamą COVID-19 testą, teko ieškoti kelias dienas.
Nieko nežino, nes nėra vadovo
Pagyvenusios moters artimiesiems socialinės darbuotojos negalėjo atsakyti, kaip sunkiai vaikščiojančią ir aplinkos, o juolab – savo būklės adekvačiai įvertinti negalinčią moterį ištirti dėl COVID-19.
Jos tik pasakė žinančios, kad užsiregistravus tyrimai Vilniuje atliekami mobiliuose punktuose. Jei nėra galimybių į juos nukakti savo transportu, galima išsikviesti specialius taksi automobilius arba kreiptis pagalbos į Maltiečių organizaciją.
Žinoma, būtų buvusi ir kita išeitis – gerokai paprastesnė, bet kur kas brangesnė: rasti specialų automobilį, į jį su vežimėliu įkelti senjorę ir vežti testui į privačią kliniką.
Tik po kelių dienų pavyko išsiaiškinti, kad Vilniaus mieste socialinės darbuotojos daug ko nežino: pasirodo, Vilniaus socialinės paramos centras (VSPC) jau kuris laikas neturi vadovo.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis naujienų portalui lrytas.lt aiškino, kad VSPC šiuo metu – komplikuota situacija: „Ten nėra vadovybės. Ieškom, bet nerandam. Todėl ir ištinka komunikacijos problemos, nesusipratimai. Tačiau savivaldybėje yra tvarka, pagal kurią neįgalūs asmenys specialiu transportu nuvežami tyrimams į mobiliuosius punktus. Už tai atsakingas Civilinės saugos skyrius“.
Kuo gali padėti poliklinikos?
Dar pavasarį, pirmojo karantino metu, buvo kalbama, kad poliklinikos COVID-19 pacientams ruošiasi teikti tam tikrą pagalbą.
Kokia situacija šiuo metu – ar galima kreiptis pagalbos į poliklinikas ar jose dirbančius šeimos gydytojus, jei ištiktų grėsmė dėl užsikrėtimo COVID-19? Paaiškėjo, kad ne visos poliklinikos gali atlikti tam būtinus testus.
Viena didžiausių Vilniaus Centro poliklinikų testuoja tik savo darbuotojus.
Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas sakė, kad įstaigoje yra sukurta Slaugos tarnyba, kuri pasirūpina neįgaliais pacientais.
Šios tarnybos vadovė Olga Cybulskienė teigė, kad čia gali kreiptis senyvo amžiaus arba negalintys patys atvykti į polikliniką pacientai: „Su tokia situacija, kad būtų reikėję vykti pas neįgalų pacientą į namus atlikti testo dėl COVID-19, dar nebuvome susidūrę. Tačiau mes aptarnaujame ir pensionatus, o juose gyvenantiems senjorams jau ne kartą esame atlikę greituosius PGR testus. Jei reikėtų testuoti namuose, mūsų slaugytojos yra apmokytos ir puikiai su viskuo susitvarkytų: pas pacientus vyktų su specialiomis apsaugos priemonėmis“.
Panašiai dirba ir didžiausia Kauno miesto poliklinika, turinti ne vieną savo filialą.
Gerokai padėtų greitieji testai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas teigė, kad baigdamas darbą sveikatos apsaugos ministro poste Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį pacientus nuo COVID-19 namuose galima gydyti ir neatlikus testo: „Iš pradžių vartoti ligos simptomus mažinančius vaistus, injekcijas, o jei būklė blogėtų, tektų važiuoti į ligoninę.
Jei senjoras yra visiškai vienišas, koks skirtumas – ar jam bus nustatyta COVID-19, ar ne? O jei neįgalus pacientas turėjo kontaktų su kitais asmenimis, juo turėtų pasirūpinti savivaldybė“.
Kadenciją baigusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys įsitikinęs, kad namuose slaugomiems asmenims greitieji antigenų testai būtų tikras išsigelbėjimas – jais COVID-19 įmanoma nustatyti per keliolika minučių: „Tie greitieji testai yra analogai tiems testams, kurie šiuo metu naudojami, bet atsakymo reikia sulaukti iš laboratorijų. Greituosius testus gali turėti poliklinikos, ligonių priėmimo kambariai. Jie pakankamai tikslūs, nes nustato viruso daleles – kitaip, tariant, ar žmogus jau užsikrėtęs COVID-19“.
Pasak J.Kairio, iš poliklinikos į namus atvykusi slaugytoja greitojo antigenų testo pagalba galėtų nustatyti, ar žmogus jau užsikrėtęs virusu: „Tik nežinau, ar poliklinikos apsiims tai daryti.
Turėtų būti ministro įsakymas, bet jo, ko gero, nėra. Kita vertus, ar būtinai reikia įsakymo? Juk gydytojai turi diplomus ir niekas negali iš jų atimti teisės elgtis taip, kaip jie mano kas būtų geriausia. Manau, kad poliklinikos tuos greituosius antigenų testus turi, tik galvoja, kad juos panaudoti reikia ministro įsakymo. Visi priprato prie komandų“.
Tačiau A. Matulas kalbėjo visai kitaip: „Visų šalies poliklinikų darbą pagerintų tai, jei jos galėtų naudoti greituosius testus COVID-19 ligai nustatyti. Praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavo savivaldybių merai ir medicinos įstaigų vadovai, kurie primygtinai prašė kuo greičiau leisti naudoti tuos greituosius testus.
Priėmėme tokį sprendimą, tik jį turės įgyvendinti jau naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė. Anksčiau įsigyti greitieji testai šiuo metu naudojami mokslo tikslams, kitų greitųjų antigenų testų Lietuva dar neturi įsigijusi. O jų tikrai reikėtų kuo skubiau“.
Kodėl nenaudojami greitieji testai?
Kodėl iki šiol Lietuvoje plačiai nenaudojami greitieji antigenų testai COVID-19 ligai nustatyti, aiškiai atsakyti niekas negalėjo.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tik tvirtino, kad nebuvo planuota centalizuotai pirkti šių testų, o poliklinikos gali elgtis, kaip joms atrodytų geriau.
Tačiau pavasarį, pirmojo karantino metu mūsų šalies medikai vis dėlto turėjo galimybių bent trumpai naudoti greituosius antigenų testus. Juos buvo nupirkusi „Rotary“ bendruomenė, apimanti 56 klubus.
„Surinkę lėšų priemonėms Lietuvos medikams pasikonsultavome su specialistais ir nutarėme pirkti greituosius antigenų testus. Už daugiau nei 50 tūkstančių eurų įsigijome apie 5000 testų. Juos padalinome Lietuvos sveikatos universiteto ligonei Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikos“, – pasakojo buvęs „Rotary“ fondo pirmininkas Virginijus Kontrimas.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas neabejojo, kad greitieji antigenų testai medikams būtų didelė paspirtis kovojant su COVID-19 pandemija: „Naudojantis šiais testais nereikia specialios įrangos ir ilgai laukti tyrimo atsakymo. Privalumas ir tas, kad jais galima naudotis ne tik medicinos įstaigose, bet ir pacientų namuose.
O minusas toks, kad jei dar tik pradinė COVID-19 stadija ir žmogaus organizmas išskiria mažai viruso, teste gali būti apie 50 proc. paklaida. Šiuos testus būtina naudoti tuomet, kai jau pasirodo pirmi ligos simptomai. Jie iš karto nustato susirgimą. Tuomet akivaizdu – žmogui būtina izoliuotis“.
Pirkinys įžiebė skandalą
Dėl kitų greitųjų testų, kuriais persirgusiųjų COVID-19 kraujyje nustatomi antikūniai, praėjusį rugpjūtį įsižiebė skandalas: Finansinių nusikaltimų tarnyba ėmėsi tyrimo.
Dar pavasarį už daugiau nei 6 mln. eurų SAM pirko 510 tūkst. greitųjų testų, bet jie iki šiol nenaudojami.
Tiesa, Gyvybės mokslų centras dar kelis mėnesius tyrė šiuose testus aiškindamasis, ar jie – kokybiški,. Galiausiai prieita išvados, kad testai tinkami ir juos galima naudoti. Tačiau – ne COVID-19 ligai nustatyti.
„Bet niekada niekas Lietuvoje ir nesakė, kad greitieji testai galėtų būti naudojami ligos diagnozavimui. Ekspertai ir epidemiologai nuolat akcentavo, kad greitaisiais antikūnų testai galima nustatyti, ar žmogus jau persirgo COVID-19. Jei persirgo, jo kraujo plazmą galima būtų naudoti kitiems ligoniams gydyti“, – aiškino S.Čaplinskas.
Ministro laukia daug darbo
Portalas lrytas.lt bandė susisiekti su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir pasiaiškinti, kaip jis planuoja spręsti neįgalių žmonių, ligotų senjorų testavimo, greitųjų antigenų testų įsigijimo ir panaudojimo problemas.
Tačiau A. Dulkys šiomis dienomis dėl įtemptos darbotvarkės pasikalbėti neturėjo laiko, tik patikino matąs, kad sistema neveikia: „Neatsekami infekuotų žmonių kontaktai, neužtikrinamos paslaugos.
Mes, naujoji vyriausybė, darysime viską, kad sistema veiktų, kontaktai būtų atsekami, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, esant reikalui, būtų keičiami kitais, kad visiems būtų užtikrinamos sveikatos ir kitos priežiūros paslaugos“.
