Iš viso peršalimą ir įvairias jo komplikacijas sukelti galinčių virusų skaičiuojama per du šimtus, tačiau kol kas tik vieninteliam gripo virusui stabdyti plačiai naudojama vakcina.
Būtent į efektyvius skiepus daugiausiai vilčių dedama ir siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.
Visgi naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad reikšmingą pagalbą kovoje su naujuoju koronavirusu bei kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis gali suteikti ir nespecifinės plataus veikimo spektro priemonės, tokios kaip jota-karagenino preparatai.
Pavojų kelia ne tik koronavirusas
Virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, peršalimo simptomus sukelti gali daugelis skirtingų virusų, o labiausiai paplitę ir daugiausiai cirkuliuojantys yra rinovirusai, koronavirusai, gripas, adenovirusas, žmogaus respiratorinis sinticinis virusas, paragripas. Kiekvienas iš jų gali sukelti rimtų komplikacijų.
„Pavojingiausia ir dažniausiai pasitaikanti COVID-19, gripo ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų komplikacija yra bakterinė komplikacija – pneumokokų (bakterijų) sukeltas plaučių uždegimas arba kitaip pneumonija. Kvėpavimo takų virusai taip pat gali sukelti įvairias komplikacijas: galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų, širdies raumens, inkstų ar virusinį akių uždegimus.
Didesnė komplikacijų rizika kyla ir bendrai sunkesnė ligos eiga būdinga vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms bei bet kurio amžiaus žmonėms, turintiems gretutinių ligų – pavyzdžiui, astmą, cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas“, – sako prof. S.Čaplinskas.
Anot profesoriaus, virusinių kvėpavimo takų infekcijų didesnės rizikos grupei paprastai priskiriami ir vaikai bei kūdikiai. Jiems – ypač neišnešiotiems kūdikiams – pavojingas respiracinis sinticinis virusas ir pneumokokinė infekcija.
Dėl galimos rizikos vaisiui kvėpavimų takų virusai bei jų sukeliamos komplikacijos pavojų kelia ir nėščiosioms.
Visos virusinės infekcijos taip pat yra pavojingos nusilpusią imuninę sistemą turintiems asmenims – sergantiems žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga, turintiems įgimtų imuniteto sutrikimų, asmenims, kuriems taikoma chemoterapija ar radioterapija, yra atlikta organų transplantacija, sergantiems onkologinėmis ligomis.
„Organizmo atsakas į tam tikrą infekciją, o tuo pačiu ir ligos eiga daugiausiai priklauso nuo žmogaus organizmo imuninio atsako ir į organizmą pakliuvusio viruso kiekio“, – pažymi prof. S.Čaplinskas.
Gydimo galimybės – kol kas ribotos
Prof. S.Čaplinsko teigimu, efektyviausia apsaugos nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų priemonė yra skiepai. Jie suformuoja specifinį imunitetą konkrečiam virusui, kuris kitu atveju gali būti įgyjamas persirgus tam tikra infekcija.
Deja, dėl virusų gebėjimo greitai mutuoti, kol kas vienintelio gripo gydymui ir prevencijai plačiai naudojama vakcina.
Be abejo, pasaulis nekantriai laukia, kol masiškai prieinami taps ir skiepai nuo COVID-19, kurie, tikimasi, padės įveikti pandemiją. Tačiau iki tol saugotis tenka kitais būdais.
„Deja, nuo kitų virusines kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų vakcinų kol kas neturime. Virusų neveikia ir antibiotikai, jų plitimo nestabdo liaudyje naudojami česnakai, kvėpavimas spirito garais, kaitinimasis saunoje arba deginimasis saulėje.
Tuo metu vaistai nuo temperatūros ir uždegimo slopina tik ligos simptomus, bet tuo pačiu gali slopinti ir pačio organizmo imuninį atsaką, todėl nereiktų jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Dėl to, neturint vakcinos saugotis galima tik nespecifinėmis priemonėmis – dėvint kaukes, rūpinantis rankų higiena, laikantis atstumų, ribojant fizinius kontaktus“, – sako prof. S.Čaplinskas.
Tiesa, daugėja įrodymų, kad apsisaugoti nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų gali padėti ir nespecifinės – plataus antivirusinio poveikio – medicininės priemonės, tokios kaip į nosį purškiami medicininio jota-karagenino preparatai.
Vienas tokių – austrų laboratorijose sukurtas nosies purškalas „Agovirax“, kurio sudėtyje esantis medicininis jota–karageninas išgaunamas iš valgomųjų raudonųjų jūros dumblių.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad veiklioji medžiaga jota-karageninas blokuodamas virusų prisijungimą prie nosiaryklės ląstelių apsunkina galimybę ligos sukėlėjams patekti į organizmą.
Jota-karagenino preparatų terapinį efektyvumą apsisaugant nuo įvairių virusinių kvėpavimo takų infekcijų bei jas gydant pademonstravo klinikiniai tyrimai, o laboratorijoje atlikti ikiklinikiniai tyrimai su SARS-CoV-2 patvirtino, kad ši antivirusinė medžiaga slopina ir SARS-CoV-2 patekimą į žmogaus ląsteles.
Medicininio jota-karagenino preparatai Europoje jau kurį laiką naudojami virusinių kvėpavimų takų infekcijų profilaktikai ir gydymui.
Juos naudoti neretai rekomenduojama su didesne virusinių kvėpavimo takų infekcijų rizika susiduriantiems asmenims – gydymo įstaigų personalui, mokyklų darbuotojams ir moksleiviams, rizikos grupėms priklausantiems gyventojams.
Kovoje prieš kvėpavimo takų virusus – papildomas ginklas
Prof. S. Čaplinsko teigimu, tokie nespecifinėms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms skirti antivirusiniai preparatai gali būti papildoma apsaugos priemone.
Jų paskirtis yra mažinti viruso patekimą į gleivinės ląsteles, o mažesnis į organizmą patekusio viruso kiekis yra susijęs su mažesne užsikrėtimo rizika, lengvesne ar trumpesne ligos eiga.
Tiesa, anot profesoriaus, svarbu, kad naudojami preparatai būtų patvirtinti ES reguliuojančių institucijų, jų veiksmingumas būtų įrodytas klinikiniais tyrimais.
„Tyrimai rodo, kad jota-karageninas gali būti papildoma apsaugos priemonė, kuri yra aktualiausia priklausantiems rizikos grupėms asmenims – sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems nusilpusį imunitetą – ar tiesiog tais atvejais, kai kontakto su kitais žmonėmis išvengti sunku“, – sako prof. S.Čaplinskas.
Europos Sąjungoje jota-karageninas patvirtintas 2015 metais ir yra priskirtas Medical device 2a medicininių preparatų klasifikavimo kategorijai, į kurią patenka tik kliniškai patvirtintos ir įvertintos veikliosios medžiagos.
Šiai kategorijai priskiriamų medžiagų produktai yra sertifikuojami ir griežtai kontroliuojami.
Pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai jota-karageninas ir su šia medžiaga atliekami tyrimai vėl sulaukė didelio mokslo ir medicinos bendruomenės susidomėjimo.
Laboratorijoje atliktų ikiklinikinių tyrimų duomenimis, jota-karageninas dėl gebėjimo savo neigiamu elektriniu krūviu pritraukti ir surišti virusus efektyviai slopina SARS-CoV-2 patekimą į ląsteles.
Nors galutinis terapinis jota-karagenino poveikis COVID-19 profilaktikai ir gydymui bus patvirtintas tik atlikus klinikinius tyrimus su žmonėmis (rezultatų tikimasi 2021 m. viduryje), šios medžiagos efektyvumas apsisaugant nuo kitų kvėpavimo takų virusų ir pirminės studijos su COVID-19, leidžia tikėtis, kad jota-karagenino preparatai taps svarbia papildoma apsaugos priemone ir nuo naujojo koronaviruso.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Grynumber Health“.
