Per praėjusią parą pasveiko 1523 sirgusieji. Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 120 094, iš jų 55 926 pasveiko, 62 453 – tebeserga.
Nuo COVID-19 mirė iš viso 1143 užsikrėtusieji, dar 572 mirė dėl kitų priežasčių.
Per parą atlikti 14 382 tyrimai dėl koronaviruso, iš viso iki šiol atlikta 1 541 668 tyrimų.
Ligoninėse gydoma per 2,2 tūkst. COVID-19 pacientų, 181 – reanimacijoje
Ligoninėse gydomi 2258 COVID-19 pacientai, 181 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1262 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija – 108.
Šiuo metu Lietuvos ligoninėse užimtos 7682 iš 16621 lovų, iš 681 reanimacijos lovų užimtos 401. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 255. Taip pat užimtos 2304 iš 6382 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.
Nuo COVID-19 mirė 30-99 metų amžiaus žmonės
Per parą registruota 50 mirčių nuo koronaviruso, mirė žmonės, kuriems buvo nuo 30 iki 99 metų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Mirė vienas 30-39 metų amžiaus grupei priklausęs žmogus. Taip pat mirė du žmonės, kuriems buvo per 50. Dešimčiai mirusiųjų buvo per 60, dar tiek pat mirusiųjų buvo vyresni nei 70-ies.
Daugiausia, aštuoniolika mirusiųjų, priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, devyni buvo per 90 metų amžiaus.
Daugiausiai, 13 žmonių, per parą mirė Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje registruota 10 mirčių, devynios – Šiaulių, septynios – Telšių, po tris – Klaipėdos ir Marijampolės, dvi – Utenos, po vieną – Panevėžio, Alytaus ir Tauragės apskrityse.
Šalyje patvirtinti 3737 koronavirusinės infekcijos atvejai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3737 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 1233 iš jų registruoti Vilniaus, 667 Kauno, 432 Šiaulių, 364 Klaipėdos, 292 Panevėžio, 220 Alytaus, 208 Marijampolės, 121 Telšių, 100 Utenos ir 81 Tauragės apskrityse.
19 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1342 atvejų epidemiologinė diagnostika (576 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami šiandien).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 275 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Daugiausiai per vakar parą buvo patvirtinta atvejų Utenos socialinės globos namuose. Čia patvirtintas 21 atvejis. 16 atvejų per vakar parą buvo registruota Dūseikių socialinės globos namuose, Veisiejų globos namuose – 15. Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose registruoti iš viso 9 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai.
Po 8 atvejus buvo užfiksuota Šiaulių rajone veikiančiuose „Senolių namuose“ ir Linkuvos socialinės globos namuose. Jurbarko ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje užfiksuoti 6 infekcijos atvejai. Po 5 atvejus užfiksuota Kukarskės, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo ir Prienų globos namuose.
Po 4 atvejus Valakampių socialinių paslaugų namuose, Macikų ir Ilguvos socialinės globos namuose. 3 atvejai per vakar parą patvirtinti protrūkiuose, susijusiuose su Kapčiamiesčio globos namų protrūkiu, su Šv. Arkangelo Mykolo globos namų protrūkiu siejami 2 per vakar parą patvirtinti atvejai.
12 atvejų patvirtintų per vakar parą yra siejami su protrūkiais įvairiuose LSMUL Kauno klinikų skyriuose, 6 atvejai – su LSMU Kauno ligoninės įvairiais skyriais. Po 5 atvejus patvirtinta Mažeikių ligoninės ir VU ligoninės Santaros klinikų protrūkiuose.
Po 4 atvejus patvirtinta su Elektrėnų, Regioninės Telšių, Respublikinės Vilniaus universitetinės, Kelmės, Molėtų ir Šakių ligoninėmis siejamais protrūkiais.
Po 3 atvejus patvirtinta Pasvalio, Plungės, Raseinių ir Vilkaviškio ligoninių protrūkiuose. Po 2 Babtų ambulatorijos, Gargždų, Prienų, Tauragės, Varėnos, Vilniaus miesto klinikinės, Ignalinos, Jonavos, Klaipėdos jūrininkų ir Pasvalio ligoninių bei Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro protrūkiuose.
6 atvejai per vakar parą patvirtinti Plungės rajone veikiančioje siuvimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojams. Po 4 atvejus patvirtinta protrūkiuose, siejamuose su Ukmergės rajone veikiančia siuvykla, Plungės rajone veikiančia baldų gamybos įmone, Telšių rajone įsikūrusios pieno produktų gamybos įmone.
3 atvejai patvirtinti per vakar parą yra susiję su šildymo įrengimų, patalpų oro vėdinimo sistemų, santechnikos įrangos montavimo įmone Šalčininkų rajone. Atvejai nustatyti Vilniaus r. veikiančiuose Vaikų ir paauglių socialiniame centre.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 196.
Ligoninės pasiruošusios vakcinavimui
Šiomis dienomis pasirodys tikrieji prieššventinės parduotuvių apgulties ir sugriežtinto karantino reikalavimų nepaisymo vaisiai. Jie gali būti kartūs, įspėjo medikai. Tiesa, ekspertai turi ir kuo pasidžiaugti. Duomenys rodo, kad lietuvių nerštas po parduotuves aprimo.
Ši gydymo įstaiga yra atsakinga už vakcinavimo proceso koordinavimą visame Kauno regione. Tokių įstaigų šalyje yra penkios. Kuriame šalies mieste pirmiausia prasidės medikų vakcinavimas Š.Mačinskas tikino negalintis atsakyti.
Jis pranešė, kad kitų regiono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bus skiepijami tose įstaigose, tačiau visą procedūrą koordinuos Kauno klinikų specialistai.
Kauno klinikose pirmiausia bus skiepijami specialaus COVID-19 skyriaus darbuotojai, vėliau – reanimacijos bei skubios pagalbos padalinių darbuotojai.
Pasiskiepyti galės ne tik gydytojai, bet visi šių padalinių darbuotojai. Numatyta skiepyti ir persirgusius kolegas, nes tokiu atveju susiformuoja patikimesnis imunitetas. Neseniai surengtos apklausos metu net 70 proc. iš daugiau kaip 7000 Kauno klinikų darbuotojų pareiškė norą skiepytis nuo COVID-19.
Skubus pirkinys
Vyriausybė antradienio vakarą skubiai sušauktame nuotoliniame pasitarime Europos Komisijos (EK) siūlymu nutarė pirkti papildomą kiekį bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos COVID-19 vakcinos.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad EK papildomo kiekio vakcinos rezervaciją pasiūlė visoms bendrijos valstybėms. Lietuvai, anot ministro, tenka 616 tūkst. vakcinos dozių.
Jo teigimu, papildomas vakcinos kiekis padėtų „užtikrinti visuomenės apsaugą nuo užsikrėtimo, savalaikį rizikos grupės asmenų skiepijimą“.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis per pasitarimą teigė, kad su papildomai perkamomis vakcinomis būtų galima paskiepyti apie 300 tūkst. žmonių.
Premjerė I. Šimonytė vėliau teigė, kad papildomos vakcinos Lietuvą pasiektų antroje kitų metų pusėje.
Anot jos, papildomos vakcinos bus brangesnės, tačiau skirtumas – nedidelis, palyginti su vakcinomis, perkamomis pagal anksčiau sudarytą sutartį su EK.
Lietuvių pasirengimas skiepytis
„Du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie yra vyresni nei 18 metų, planuoja skiepytis saugia ir prieinama vakcina nuo COVID-19. Tai yra pozityvus rezultatas. Du trečdaliai yra toks skaičius, kuris užtikrintų taip vadinamą bandos imunitetą“, – antradienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis pridūrė, kad apie pusė skiepytis planuojančių asmenų norėtų tai padaryti kaip galima greičiau, vos tik vakcinoms atkeliavus į Lietuvą. S.Krėpšta vylėsi, kad pirmosiomis „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozėmis kas savaitę bus galima paskiepyti po kelis tūkstančius medikų ir rizikos grupės asmenų.
„Dabartinė situacija leidžia tikėtis, kad turėsime tą siuntą pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kiekvieną savaitę, siekiančią keletą tūkstančių vakcinų. Tai leis kiekvieną savaitę skiepyti medikus ir kitus pažeidžiamus asmenis po kelis tūkstančius kiekvieną savaitę“, – patikino jis.
Ekspertai numatė mirčių skaičiaus augimą
Tiesa, prezidento patarėjas pabrėžė, kad rekordiškas per pirmadienio parą fiksuotų mirčių nuo koronaviruso skaičius – 54 – nėra netikėtas. Ekspertai prognozavo, kad augant užkrato atvejų skaičiui, į viršų stiebsis ir mirštančiųjų procentas.
„Ekspertai prognozavo, kad mirčių kiekis didės, nes jis yra tiesiogiai susijęs su užsikrėtimais. Mes matome ir žinome iš kitų valstybių, kad, deja, apie vienas procentas užsikrėtusių asmenų, deja, susiduria su pačia blogiausia išeitimi.
Taip pat žinome, kad prieš savaitę-dvi mes turėjome labai sparčiai augantį užsikrėtimų skaičių“, – aiškino jis.
Būtinybė stebėti mutaciją
Vilniaus universiteto (VU) profesorė Edita Sužiedėlienė sako neabejojanti, kad pastaruoju metu COVID-19 mutacijų galėjo atsirasti ir Lietuvoje, todėl būtina stebėti jų plitimą.
„Reikia stebėti tų variantų plitimą ir vykdyti nuolatinį monitoringą, bet yra viena su monitoringu susijusi didelė problema – reikia atlikti visą viruso genomo analizę, Didžioji Britanija tuos tyrimus yra išplėtojusi iki labai didelio masto. Mes, deja, tuo pasigirti negalėtume“, – sakė E. Sužiedėlienė.
„Ekspertų taryba šitoje vietoje rekomenduoja mokslo centruose konsoliduoti pajėgas ir tyrėjų kompetencijas, kad būtų galima sistemiškai pradėti, neatidėliojant, analizuoti virusų, cirkuliuojančių Lietuvoje, genomus“, – teigė profesorė.
Ji pridūrė, kad prieš keletą dienų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras išleido „gana primygtinio pobūdžio“ rekomendacijas nedelsiant pradėti tokius tyrimus.
E. Sužiedėlienė sako, kad reiktų stebėti iš Didžiosios Britanijos atvykusius Lietuvos piliečius, į tai turėtų dėmesį atkreipti valdžios institucijos.
„Tai čia yra įprastiniai epidemiologiniai standartai, į ką dabar reikėtų atkreipti dėmesį ir taip pat valdžios institucijoms, sprendimų priėmėjams organizuoti savo darbą“, – tvirtino VU profesorė.
Ji tikina, kad Lietuvoje tokiems tyrimams reikiamų įrengimų yra pakankamai, tačiau trūksta finansavimo, skirto tam reikalingiems reagentams.
Lietuvoje ir nemažai kitų Europos Sąjungos valstybių pastaruoju metu uždraudė skrydžius iš Jungtinės Karalystės, kur plinta nauja koronaviruso atmaina.
