Medikų kova
30-metis Linas Karaliūnas šiuo metu yra skubiosios pagalbos specialisto studijų programos studentas, o, įgijęs diplomą, ketina dirbti greitojoje medicinos pagalboje. Paklaustas, kodėl nusprendė savanoriauti, teigė, jog tokį sprendimą priėmė, nes ši pandemija – tai būtent medikų kova ir niekas kitas šioje kovoje už juos neatstovės.
„Morališkai neteisinga būtų sėdėti namie ir tikėtis, kad kažkas už tave padarys šį darbą, kad viskas savaime susitvarkys. Ypač, kai medikų gretos retėja ne dienomis, o valandomis“, – tvirtino Linas.
Pasisiūlė nedvejodama
Dar viena Panevėžio kolegijos studentė, 20-metė Laura Draugelytė, šiuo metu yra bendrosios praktikos slaugos studijų programos antrakursė. Ji atviravo, kad, vos tik sužinojusi, jog yra galimybė savanoriauti ligoninėje, iš karto pasisiūlė. „Dar pavasarį mąsčiau, kad norėčiau vasarą atlikti savanorišką praktiką Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Ligoninėms šiuo metu labai trūksta darbuotojų, tad, manau, jog, ypač mes, būsimi medicinos darbuotojai, turime padėti. Be to, savanorystė yra ne tik pagalba kitiems, bet tuo pačiu savanoriaudamas gali tobulinti save ir įgauti naujų įgūdžių“, – aiškino mergina.
Daryti gera – nieko nekainuoja
Bendrosios praktikos slaugos trečiakursė, 32 metų Ligita Žilytė-Jemeljanova, savanoriauja COVID-19 mobiliajame patikros punkte.
„Savanoriauti pradėjau prasidėjus pirmajam karantinui. Kai gavau pasiūlymą dėl savanoriavimo, iš tiesų, net negalvodama sutikau. Savanoriavimas – ne tik pagalba kitiems, bet ir mokymosi procesas, geras laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė susirasti bendraminčių, draugų. Taip pat esu dviejų berniukų mama. Toks mano poelgis puikus pavyzdys jiems – daryti gera – nieko nekainuoja. Tikiuosi, kad ir jie užaugę pasieks mano pavyzdžiu“, – tikino moteris.
Tarsi „durininkai“
Linas ir Laura šiuo metu savanoriauja Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje, pacientų srautų valdymo punkte. „Pasitinkame visus į ligoninę atvykstančius pacientus, pildome klausimynus, matuojame temperatūrą, siekiame, kad nesusimaišytų karščiuojantys ar kontaktą turėję pacientai su besikreipiančiais dėl kitų priežasčių.
Ligoninėje siekiame išvengti infekcijos plitimo ir pacientų bei personalo užsikrėtimo COVID-19. Taip pat mūsų postas atlieka ir tokią savotišką informacijos centro funkciją – esame tarsi „durininkai“ prie ligoninės, todėl žmonės kreipiasi įvairiais klausimais. Paaiškiname dabartinę ligoninės darbo tvarką, kur kreiptis dėl informacijos, siuntinių pacientams ir kt.“, – pasakojo Linas.
Baimė užsikrėsti – visada yra
Vyras pripažino, kad būtent šiame punkte, tikimybė užsikrėsti – minimali. „Ligoninė mums suteikia visas apsaugos priemones. Mes dirbame žaliojoje zonoje, kontaktas su pacientais trumpas, todėl rizika užsikrėsti koronavirusu yra minimali, palyginus su personalu, dirbančiu ligoninės viduje“, – sakė Linas.
„Baimė užsikrėsti virusu arba pernešti jį artimiesiems yra visada, ypač tada, kai savomis akimis pamatai, jog visa tai – tikra. Tačiau laikomės visų saugumo priemonių, dėvime kaukes, dažnai plauname ir dezinfekuojame rankas“, – pridūrė Laura.
Pirmieji kartai – nedrąsūs
Savanorė Ligita pripažino, kad iš pradžių savanoriauti buvo nedrąsu. „Pirmieji kartai buvo nedrąsūs, nes viskas buvo nauja, iš dalies pergyvenau ir dėl savo bei artimųjų sveikatos, bet su laiku apsipratau. Mobiliajame punkte tikrinu ar žmonės užsiregistravę, ar atvyksta jiems paskirtu laiku“, – pasakojo Ligita.
„Liaudies priešas“
Linas atviravo, kad sunkiausia šiame darbe – suvaldyti agresyvius lankytojus bei tuos, kurie įsivaizduoja, kad šio viruso apskritai nėra. „Stovėdamas prie šio punkto aš daug apie save sužinojau – kad aš „sukūriau virusą“, kad aš „paskelbiau karantiną“. Būtent aš asmeniškai.
Buvau išvadintas „liaudies priešu“ ir panašiai. Taip pat skaudu paaiškinti sunkių ligonių artimiesiems, kad lankymas yra neleidžiamas ir, jog dėl pavojaus jų pačių sveikatai, lankytis ligoninėje negalima“, – apie savanorystės įspūdžius pasakojo vyras.
Kova prieš vėjo malūnus
Sunkiausia mobiliajame punkte – oro sąlygos
Na, o savanorė Ligita atviravo, kad nėra sudėtingų dalykų, kai tai darai savo noru. „Nebent vienas vienintelis sunkumas – tai oro sąlygos. Vis dėlto, mobiliojo punkto koordinatoriai deda visas pastangas, kad kuo labiau pagerintų darbo sąlygas tiek darbuotojams, tiek savanoriams“, – pasakojo Ligita.
Svarbiausia – suvaldyti pandemiją
Paklausti, kaip jie suspėja ir studijuoti, ir savanoriauti ligoninėje, studentai teigė, kad Panevėžio kolegija į tokią savanorystę žiūri labai palankiai. „Mums užskaitoma dalis praktikos, todėl, turint tokį palaikymą, viską suderinti nėra sunku. Visi supranta, kad šiuo metu svarbiausia – suvaldyti pandemiją“, – sakė Linas.
Visapusiškas palaikymas
Savanoriai atviravo, kad jie gauna visapusišką palaikymą ir iš medicinos darbuotojų. „Savanoriauju jau pusę metų. Per tą laiką buvo kilę įvairiausių situacijų, tačiau ligoninės administracija, Priėmimo skyriaus vadovai visada buvo savanorio pusėje, tad kartu išsprendžiame bet kokias kilusias problemas. Tiesą pasakius, dar nesu matęs taip darniai dirbančio kolektyvo“, – pasakojo vyras.
„Tiek mobiliajame punkte, tiek Panevėžio ligoninėje darbuotojai draugiški. Iš tiesų, dar neteko sutikti tokių, kurie mus laikytų už save „prastesniais“. Atlikinėdama praktiką sutinku daug malonių slaugytojų, kurie mielu noru perteikia savo žinias. Be to, tik dirbdami komandoje galime padaryti daugiau“, – aiškino Ligita.
Laura taip pat teigė, kad medicinos darbuotojai į juos žiūri, kaip į lygius. „Jie elgiasi labai draugiškai, pasidomi, kaip sekasi bei palinki gero darbo. O karštą vasaros dieną net ledais pavaišindavo“, – prisiminė mergina.
Vis dar trūksta savanorių
Medikai yra labai dėkingi savanoriams už pagalbą. „Šiame pacientų srautų valdymo poste dirbantys medikai yra surinkti iš įvairių skyrių. Tad juose taip pat trūksta personalo, todėl savanoriai, perimdami šį darbą, sudaro galimybę tiems medikams grįžti į savo skyrius ir ten nuveikti svarbesnius darbus. Viskas žmonių gerovei. Mums vis dar trūksta savanorių, todėl jeigu norite prisidėti, esate labai laukiami“, – kvietė Linas.
Netikintiems koronavirusu turi pasiūlymą
„COVID-19 yra reali ir baisi liga, nuo kurios miršta daug, įvairaus amžiaus, žmonių. Kol šeimoje arba pažįstamų rate neatsiranda asmuo, sergantis koronavirusu, tol žmonėms ir sunku patikėti. Todėl rekomenduoju kiekvienam ateiti savanoriauti, padėti medikams bei savomis akimis pamatyti viską iš arti“, – siūlė Laura.
Tai gerokai sudėtingiau nei gripas
Pasak Lino, natūralu, kad daugeliui žmonių neatrodo, jog ši liga yra pavojinga. „Apie 80 proc. serga lengva forma, jaučia paprasto peršalimo simptomus. Tačiau 7 proc. užsikrėtusiųjų patenka į ligonines dėl kvėpavimo nepakankamumo, o iš patekusiųjų 10 proc. miršta. Tai gerokai sudėtingiau nei gripas. Kol vis dar yra žmonių, kurių ši liga nepalietusi, tol ir bus abejonių“, – atskleidė jis.
„Deja, su kuo mes susiduriame, tai nedžiugina, nes mes, medikai, matome sunkias formas ir tie 7 proc. sudaro jau nemažą skaičių pacientų. Skaudžiausia, kad dėl to nukenčia kiti pacientai, kurie nebegauna paslaugų. Žmonėms svarbu įsisąmoninti, kad greitai neliks kam gydyti traumų ir ūmių ligų, nes COVID-19 pacientai atims visus specialistus ir laisvas lovas“, – aiškino Linas.
Kas kitas, jei ne mes?
Šiuo metu Ligita pati atsigauna po koronaviruso.
„Susirgti iš tiesų pati nebijojau, labiau jaudinausi dėl savo artimųjų. Maniau, kad jei ir susirgsiu, turėčiau persirgti lengva forma, bet, deja, taip nebuvo. Sirgau pakankamai sunkiai: temperatūra, kosulys, dingo uoslė ir kvapas, vyravo bendras silpnumas. Pasveikus jaučiasi jėgų trūkumas, greičiau pavargstu. Tad virusas iš tiesų egzistuoja. Būkime sąmoningi ir saugokime vienas kitą, laikykimės rekomendacijų. Nes kas kitas, jei ne mes?“, – apie ligą pasakojo ji.
Ignoruoja ligą
Linas pripažino, kad graudu matyti jaunus žmones, kurie ignoruoja šią ligą. „Iš dalies, jie yra teisūs – dauguma greičiausiai sunkiai nesirgs. Tačiau yra tikimybė, kad užkrės vyresnio amžiaus artimuosius, o rezultate, nekalbant apie artimųjų mirtis, ir patys nuo to nukentės, negavę ne su virusu susijusios pagalbos“, – pasakojo savanoris.
„Noriu padėkoti tiems, kurie supranta situacijos svarbą, stengiasi ir prisideda prie jos valdymo, kad ir mažiausiais darbais: įgyvendindami nesavanaudiškus sprendimus, apribodami savo bendravimą su artimaisiais, išvykas, atostogas, Kalėdas prie bendro šventinio stalo“, – dėkojo Linas.
Respublikinei Panevėžio ligoninei reikia savanorių
Esant sudėtingai situacijai Panevėžio miesto respublikinei ligoninei šiuo metu trūksta žmogiškųjų išteklių. Serga dali darbuotojų, todėl yra reikalingi įvairių sričių savanoriai, gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, pagalbiniai darbininkai, vairuotojai, valytojai.
Kontaktinis asmuo Tesisės ir personalo skyriaus vyr. specialistas Rimantas Trota. rimantas.trota@panevezioligonine.lt arba panevezys.covid-19@panevezioligonine.lt
