Tai didžiausias per parą patvirtintų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios.
Iš viso Lietuvoje nuo koronaviruso mirė jau 1347 žmonės. Dėl kitų priežasčių praėjusią parą mirė 37 asmenys, iš viso užfiksuotos 669 mirtys.
Tačiau yra ir gerų žinių: praėjusią parą pasveikusiais pripažinti net 4146 sirgusieji.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 285 asmenys, 65 784 – tebeserga, 66 485 – pasveiko. Praėjusią parą ištirta 10 344 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 598 754.
Šalį pasiekusios pirmosios vakcinos nuo koronaviruso siuntos leido lengviau atsipūsti medikams. Tačiau eiliniams lietuviams tai nėra žalias šviesos signalas – atsipalaiduoti dabar ne laikas. Epidemiologams ramybės neduoda Lietuvą galimai jau pasiekusi britiška COVID-19 atmaina ir galimybė jai išplisti naujametinių vakarėlių dėka.
Praėjusią parą šalyje – 1921 koronavirusinės infekcijos atvejis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1921 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 571 iš jų registruoti Vilniaus, 437 Kauno, 243 Klaipėdos, 171 Panevėžio, 147 Šiaulių apskrityse. Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Alytaus, 88 Marijampolės, 67 Utenos, 34 Telšių ir 28 Tauragės apskrityse. 17 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1040 atvejų epidemiologinė diagnostika (881 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami šiandien).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 168 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Praėjusią parą registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamente, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Šilutės ligoninėje, Skuodo rajono Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centre, taip pat Mažeikių, Plungės, Molėtų, Lazdijų ligoninėse, Vilniaus Santaros klinikose, LSMU Kauno ligoninėje, Kauno klinikose, Vilniaus Žvėryno klinikoje.
Pirmadienį taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Vilkaviškio rajone įsikūrusiuose Didvyžių globos namuose, Marijampolės švento arkangelo Mykolo globos namuose, Šakių rajone įsikūrusiuose Kukarskės globos namuose, Šakių vaikų globos namuose, Anykščių rajone veikiančiuose Aknystos socialinės globos namuose, Vilniaus Antavilių pensionate, Vilniaus Mykolo Sopočkos hospise, Šilutės rajone veikiančiuose Macikų socialinės globos namuose.
Vakarykštę parą patvirtinti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kauno pervežimo, pieno perdirbimo, metalo apdirbimo, reklamos, kelių priežiūros įmonėse, durų gamybos įmonėje Kėdainiuose.
Taip pat vakarykštę parą registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Klaipėdos rajone veikiančiose baldų gamybos, žuvies perdirbimo, kartono gamybos įmonėse, Marijampolėje veikiančioje įmonėje „Sūduvos vandenys“, Panevėžyje veikiančioje šildymo įranga prekiaujančioje įmonėje.
Be to, registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Šiauliuose veikiančiose metalo ir plastiko pramonės įmonėse, taip pat Šiaulių rajone veikiančiose baldų gamybos, maisto pramonės įmonėse.
Vakar registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Telšiuose veikiančiose pieno perdirbimo, pakavimo, siuvimo įmonėse, taip pat įmonėje „Telšių vandenys“, Vilniuje veikiančiose pervežimo geležinkeliais, šilumos įrenginių gamybos, siuvimo įmonėse, Alytuje veikiančiose statybų, maisto pramonės įmonėse.
Registruoti ir COVID-19 atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, Kauno lopšelyje-darželyje „Gandriukas“, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gabijėlė“, Alytaus lopšelyje-darželyje „Boružėlė“, Alytaus rajono Miroslavo gimnazijoje, Alytaus jaunimo centre, Klaipėdos vyriausiame policijos komisariate.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 171.
Ligoninėse gydoma per 2,5 tūkst. COVID-19 pacientų, 198 – reanimacijoje
Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2506 COVID-19 pacientai, 198 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Su deguonies kaukėmis gydomi 1445 pacientai, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 124 žmonėms.
Ligoninėse iš viso užimtos 7929 lovos iš 16 648.
Iš 681 reanimacijos lovos užimta 450. Iš 635 lovų, pritaikytų plaučių ventiliacijai, užimta 280. Iš 6361 lovos, kurioje gali būti taikomas gydymas deguonies kaukėmis, užimtos 2323.
Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 50–99 metų žmonės, daugiausia – vyresnio amžiaus
Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 78 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dauguma mirusiųjų – vyresnio amžiaus. 33 žmonėms buvo nuo 80 iki 89-erių, 20 – nuo 70 iki 79-erių, 14 – nuo 60 iki 69-erių metų, devyniems – nuo 90 iki 99-erių.
Vienas mirusysis priklausė 50–59 metų grupei, dar vienas praėjusią parą miręs žmogus buvo 40–49 metų.
Po 18 mirčių registruota Kauno ir Vilniaus, 13 – Telšių, po septynias – Šiaulių ir Tauragės, po keturias – Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos, dvi – Marijampolės ir viena – Alytaus apskrityse.
Praėjusią parą mirė 41 vyras ir 37 moterys.
Masinės vakcinacijos teks palaukti
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigia, kad, atsižvelgiant į „Pfizer“ vakcinos atvykimo grafikus, visuomenės masinės vakcinacijos pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje nereikėtų tikėtis.
Pasak jos, kuomet bus paskiepyti visi medicinos darbuotojai, kurie dirba su koronaviruso pacientais, tuomet bus skiepijami slaugos ir globos namų darbuotojai ir gyventojai.
„Kita grupė, kurios vakcinacija prasidės, tai bus slaugos ir globos namų darbuotojai ir gyventojai. Čia mes turime vieną didžiausių rizikos grupių ir susirgimų joje turime labai daug. Čia turime ir baisų statistinį rodiklį, kad net 50 proc. šios grupės žmonių, susirgę koronavirusu, miršta. Tai tikrai rizikos grupė, kuri ne tik paveiki užsikrėtimams, bet ir pačios ligos formos yra labai sudėtingos. Kita grupė, prie kurios keliausim, tai vyresni žmonės su lėtinėmis ligomis“, – teigė Ž. Simonaitytė.
Antroji vakcinos siunta
Pirmadienį Lietuvą pasiekė antroji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Šios vakcinos bus naudojamos antrajam paskiepytų medicinos darbuotojų skiepui.
Nauja siunta atskraidinta 7 val. 10 min. į Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Atgabentos 10 tūkst. 725 vakcinos dozės.
Siunta nuvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius ir patalpinta į ultra žemos temperatūros šaldiklius, nupirktus specialiai šioms vakcinoms, kurios turi būti laikomos 75 laipsnių šalčio temperatūroje.
Planuojama, kad šios siuntos skiepai bus panaudoti antrajam medicinos darbuotojų, kurie jau buvo paskiepyti, vakcinavimui, kai praeis antrajam skiepui reikalingas trijų savaičių terminas.
Anot SAM, šis sprendimas gali būti peržiūrėtas gavus tikslią informaciją apie trečiosios siuntos pristatymo laiką ir dydį.
Gydys ir sanatorijos
SAM pirmadienį paskelbė, kad nuo šiol pacientus, sergančius koronaviruso infekcija, kai jiems nėra reikalinga deguonies terapija, bus galima gydyti ir medicininės reabilitacijos įstaigose.
Pacientus galės priimti dešimt reabilitacijos įstaigų.
Mokslininkų tyrimas
Lietuvoje dominuoja koronaviruso tipas, kuris dar vasaros pradžioje pastebėtas Ispanijoje ir išplito po visą Europą, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Nerimą sukėlusi Didžiosios Britanijos koronaviruso atmaina mūsų šalyje dar nėra išplitusi ir neturi reikšmingos įtakos COVID-19 ligos eigai, viruso plitimo greičiui ir vakcinos veiksmingumui.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vyksta natūralūs procesai: koronavirusas palaipsniui keičiasi, naujos viruso linijos palaipsniui užgožia ankstesnes. Daug įtakos viruso pokyčiams ir plitimui galėjo turėti intensyvesnės gyventojų kelionės vasarą.
Projekto tyrėjo, LSMU doktoranto Luko Žemaičio teigimu, Lietuvą jau gali būti pasiekęs nemažai nerimo sukėlęs britiškasis viruso tipas, tačiau šiame tyrime, vertinant atsitiktinę imtį, siekta išsiaiškinti, kokios SARS-CoV-2 genetinės variacijos yra paplitusios Lietuvoje.
Daug kalbų sukėlusio britiškojo viruso tipo (B.1.1.7 viruso linija) tirtuose mėginiuose mokslininkai nenustatė. Pasak tyrėjų, tikėtina, kad šis viruso tipas Lietuvoje nėra plačiai išplitęs, tačiau tai nereiškia, kad viruso Lietuvoje nėra. Siekiant aptikti šią viruso liniją mėginius reikėtų atrinkti pagal specifinius PGR žymenis arba tiriant atvykusius iš Junginės Karalystės. Kol kas mokslininkai šio viruso tipo tikslingai neieškojo.
