Pažėrė kaltinimus
„Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.
Pasak jo, Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko rašte teigiama, jog esama tvarka neatitinka regioninių ligoninių lūkesčių ir interesų bei kritikavo Panevėžio respublikinę ligoninę, kad netinkamai paskirstė vakcinas ir skiepijo ne tik tiesiogiai su COVID-19 dirbančius medikus. Kitame rašte teigiama, kad šioje ligoninėje buvo skiepijama ir administracija, taip pat pabrėžiant, kad kitos regiono ligoninės vakcinos beveik negavo.
Pasak A. Matulo, gauta apie 60 panašaus turinio skundų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika sakė, jog įstaiga gavo mažiau vakcinos nei buvo numatyta paskiepyti medikų pirmu etapu, todėl nuspręsta skiepyti didelės rizikos personalą.
„Šiaulių ligoninė prieš tris mėnesius susidūrė su antrąja banga infekcijos plitimo ir iš tikrųjų personalas yra ant išsekimo ribos, tikrai esu dėkingas, kad jie iki šiol atlaiko šitą spaudimą, dirbdami nežmoniškais krūviais. Todėl paskiepyti darbuotojus, kurie teikia paslaugas viso regiono gyventojams buvo ne prabanga, o pareiga“, – kalbėjo direktorius.
Jis tikino, kad dalis vakcinos buvo skirta ir regiono ligoninėms. Jis paminėjo Mažeikių ligoninę, savanoriškai atidariusią skyrių COVID-19 pacientams, kuriai taip pat skirtas pirmumas bei Radviliškio ir Telšių ligonines. Jis teigė, kad žmonių paskiepyta nedaug, tačiau tai, nesant pakankamo vakcinų kiekio, buvo neišvengiama.
Pasak jo, antrąja siunta vakcina paskirstyta visoms regiono ligoninėms: iš 2955 vakcinų 1125 skirtos rajonams.
Nusprendė būti dosnesni
Panevėžio respublikinės ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sakė, kad šventiniu laikotarpiu mieste buvo labai didelis sergamumas, o ligoninėje – labai sunki situacija, todėl per 800 iš 975 vakcinos dozių skirta su COVID-19 pacientais dirbantiems šios ligoninės medikams.
„Antroji partija, kuri atvyko vakar, du konteineriai, jie buvo paskirstyti tarp regiono gydymo įstaigų, sau nepasiliekant nė vienos dozės, tai yra, 1950 dozių atiteko Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigoms pagal prioritetų sąrašą“, – sakė jis.
A. Skorupskas svarstė, kad skiepijant globos įstaigas irgi būtų protingiau jas skiepyti po vieną, o ne visoms dalinti po mažą kiekį vakcinos, nes taip pavyktų sukurti norimą efektą.
Antikūnų testai – netikslūs
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša dėl informavimo stokos, esą apie su jo vadovaujamos įstaigos darbu susijusius sprendimus jis pirmiau išgirsta iš radijo ir televizijos.
Apie antikūnų testo reikalingumą jis sužinojo tik trečiadienio posėdžio metu ir griežtai pasisakė prieš tokią tvarką. „Mes su tuo testu patirtys turime. Pirmiausia jis duoda apie 20-25 procentus neteisingai teigiamų atsakymų. Tai reiškia, kad tie 20-25 procentai žmonių laiku negaus skiepo. Jiems reikės darytis PGR tyrimą, izoliuotis ir sekantį kartą jie galės būti paskiepyti“, – dėstė P.Kibiša.
Jis taip pat teigė, kad dėl atliekamo antikūnų testo skiepijimo laikas dvigubai pailgėtų ir truktų maždaug 50 minučių. „Apie masinį skiepijimą su šituo antikūnų testų turbūt nėra, ko nė svajoti“, – pridūrė poliklinikos direktorius.
P.Kibiša taip pat skundėsi, kad įgyvendinus tokią tvarką skiepijimui reikės dvigubai daugiau personalo. „Reiškia neužtenka užpildyti popierių, pasirašyti sutikimą, užpildyti anketos klausimus. Bet taip pat reikia paimti kraują iš potencialiai skiepijamo paciento, palaukti 15 minučių, kol bus teigiamas arba neigiamas atsakymas“, – paaiškino Kauno miesto poliklinikos direktorius ir prašė, kad toks reikalavimas taikomas nebūtų, nes tuomet gydymo įstaigoms neužteks resursų.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė ne tik skundėsi skiepų stygiumi, bet ir apgailestavo, kad nurodymas neskiepyti imunitetą virusui turinčių medikų gerokai apsunkins vakcinacijos procesą.
„Labai sudėtinga organizuoti pasiruošimą, nes labai trumpas laikas duotas. Informacijos labai konkrečios neturime, kada pas mus atvyks vakcina, turime ištirti darbuotojus ir tik tada galėsime pasakyti, kiek vakcinų mums vežti. Logistika yra labai pasunkėjusi“, – paaiškino J.Kutkauskienė.
Tačiau ji teigė suprantanti norą vakcina skiepyti tuos, kuriems ji reikalinga labiausiai. Bet anot jos, tokia tvarka „reikalauja papildomų darbų“.
Reikės pirkti daugiau testų
Lietuvai mėginant nusipirkti greitųjų antigentų testų, reikalingų koronaviruso nustatymui, reikėtų galvoti apie ilgalaikę strategiją bent jau pusmečiui, sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas.
„Žiūrint į perspektyvą ir norint turėti lankstų procesą greitųjų antigenų testų įsigijimo, (...) vis dėlto mes siūlytume pagalvoti apie tam tikrą įsigijimo strategiją tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek ilguoju laikotarpiu“, – sakė VPT direktorius Darius Vedrickas.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija vykdo 300 tūkst. antigenų testų pirkimą.
„Akivaizdu, kad to kiekio nepakaks turbūt ilgam laikotarpiui, tai reikėtų operatyviai galvoti apie naują pirkimą ir ar tai būtų tarptautinis pirkimas sutrumpintais terminais, ar tai būtų dinaminė pirkimo sistema – tiesiog galvoti, kas užtikrins lankstų įsigijimą artimiausius pusę metų arba metų laikotarpiui“, – sakė VPT vadovas.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pernai gruodžio 23 nutraukė pirmąjį antigenų testų pirkimą dėl gautų tiekėjų pretenzijų bei Centrinei perkančiajai organizacijai nustačius, jog pirkimo sąlygos gali riboti konkurenciją. Patikslinusi reikalavimus laboratorija paskelbė pirkimą pakartotinai. Vokus atplėšti jame planuojama sausio 15 dieną.
Kaip komiteto posėdyje sakė laboratorijos vadovas Danas Bakša, sėkmės atveju testai Lietuvą pasiektų vasarį.
„Jeigu viskas vyks šį kartą sklandžiai, o mes tikrai to tikimės, tokiu atveju pirmieji kiekiai turėtų pasiekti vasario pradžioje“, – sakė jis.
D. Bakša taip pat sakė pritariantis VPT vadovo pozicijai, jog reikėtų ilgalaikės strategijos dėl greitųjų testų pirkimo. Jis taip pat teigė, kad jų būtų galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu.
„Iš esmės mes ateityje vis tiek turėsime galvoti apie tolimesnius veiksmus. Vėl gi primenu, kad visą laiką yra galimybė pirkti neskelbiamų derybų būdu, kas iš esmės būtų itin greitas pirkimo būdas, bet tam reikia visų valstybinių institucijų pritarimo ir bendro sprendimo ir tai būtų galima įgyvendinti labai greitai“, – kalbėjo D. Bakša.
Jo vadovaujama laboratorija anksčiau yra sukritikuota VPT dėl sprendimo didelius kiekius koronaviruso tyrimams reikalingų priemonių įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Tuometinė VPT vadovybė teigė, jog toks įsigijimo būdas rodo nesugebėjimą tinkamai planuoti pirkimų.
NVSPL vadovas teigė, jog pandemijos sąlygomis kelių mėnesių pirkimų procedūrų terminai yra per ilgi, o situacija kinta pernelyg greitai, kad būtų galima pirkimus veiksmingai planuoti.
Antradienį laboratorija paskelbė pasirašanti sutartis, kurios užtikrins priemonių tiekimą COVID-19 tyrimams maždaug pusei metų.
