Kojų venų varikozė – tai sutrikusi kojų venų kraujotaka. Ši liga būdinga visiems – tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau dažniausiai pirmosios, susirūpinusios kojų grožiu, pakitimus pastebi moterys. Skausmas ar tinimas atsiranda ne iš karto, pirmiausia pablogėja estetinis vaizdas – išryškėja kapiliarai kojų odoje, išsiplečia venos.
Todėl Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas A.Grinkevičius nieko nelaukdamas į jį besikreipiantiems žmonėms tiria kojų kraujotaką pasitelkęs kojų echoskopiją arba dar vadinamąjį „Duplex“ tyrimą, ieškodamas reikšmingo sutrikimo, kuris akimis nematomas.
Būtent šis skenavimas gydytojams parodo ne tik anatomiją, venų struktūrą, bet ir kraujo tekėjimo kryptį, o tai svarbu nustatant diagnozę. Esant pažengusiai venų varikozės stadijai pasikeičia kojų kraujotakos kryptis.
„Kraujas atiteka į kojas arterijomis, o atgal į širdį turi sugrįžti venomis. Atsiradus sutrikimų kraujas atiteka į kojas, bet nebesugrįžta – venose sutrinka vožtuvų funkcija, jie nebenukreipia kraujo į viršų. Todėl kraujas kojose ima kauptis, plėsdamas venas ir kapiliarus“, – paaiškino kraujagyslių chirurgas.
Šį sutrikimą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas. Dalies žmonių kraujagyslių vožtuvai yra per silpni, galiausiai jiems nusilpus ir nefunkcionuojant kraujotaka sutrinka. Tai yra įgimta – vieni turi šį polinkį, kiti – ne.
Tad pajutus kojose nepatogumą, pastebėjus paryškėjusius kapiliarus, išsiplėtusias venas būtinai reikia kreiptis į gydytoją.
„Laiku susirūpinus, esant pradinei stadijai, ši liga gali būti lengvai gydoma. Kai pacientas ateina apleidęs savo problemą, kai jo kojos akivaizdžiai išvingiuotos venomis, matyti gumbeliai, dažnai jau turime kalbėti apie chirurginį gydymą. Tada jau yra ne grožio, o sveikatos problema, ir situacija tik blogės“, – aiškino gydytojas.
Sutrikusi vožtuvų veikla jau niekada neatsikuria. O juk žmogus du trečdalius paros arba sėdi, arba stovi, tad kojos ims vis labiau tinti, gali atsirasti trombozė arba net atsiverti negyjančios žaizdos – vyksta nesustojantis procesas.
Gydytojas A.Grinkevičius pacientams dažnai kartoja, kad tokiais atvejais liga gyvena savo gyvenimą. Jeigu į tai nekreipsite dėmesio, ji po truputį darys savo darbą ir sukels komplikacijų.
Pavėlavę dažniausiai ateina gydytis vyrai, nes jiems grožis nėra pirmoje vietoje, be to, venų nematyti, nes kapiliarus ir venų tinklą uždengia plaukuotumas. Vyrai praveria gydytojo kabineto duris tik tada, kai pajunta skausmą, tinimą, pamato odos patamsėjimus.
Vienintelė priemonė, galinti sustabdyti ligos progresavimą, yra išorinis kojos suspaudimas specialiomis gydomosiomis elastinėmis kojinėmis. Jos iš išorės suspaudžia kraujagysles, ir tai padeda kraują nukreipti į viršų.
Gydytojas A.Grinkevičius pabrėžė, kad kojinės ligą gali sustabdyti, bet ne išgydyti. Pacientas, kuris kasdien mūvės kojines nuo ryto iki vakaro, tik sustabdys ligos progresavimą, bet nepasveiks.
Tačiau praktika rodo, kad žmonės kojinių kasdien nemūvi, ir liga vis tiek randa progą progresuoti.
Gydytojas su pacientais būna atviras – venų, kurių vožtuvai nefunkcionuoja, veikla niekada neatsikurs. Pagerinti situaciją galima tik panaikinus tokias venas ir atkūrus ydingą kojos kraujotaką. Vienas seniausių būdų yra chirurginis metodas, kai vena tiesiog pašalinama – išoperuojama.
„Šis būdas naudotas daugybę metų ir nėra blogas, nes padeda pacientui pasveikti. Tačiau taikant šį metodą atliekami pjūviai, tai sukelia didesnį skausmą, reikia narkozės, po to laukia ilgas gijimas, todėl žmonės bijo šio gydymo.
Yra ir kitas būdas – gydymas lazeriu. Operacijos metu vena nėra pašalinama, o uždaroma iš vidaus, tad nereikia pjūvio, nėra skausmo. Vena po metų pati išnyksta“, – pasakojo gydytojas A.Grinkevičius.
Lazeris yra koncentruota šviesa, kuri apšviečia veną iš vidaus. Lazeriai yra skirtingi – kokie tinkamiausi, priklauso nuo ligos stadijos. Pasak gydytojo, su vienais lazeriais galima išgydyti ir labai užleistas venas, su kitais – tik esant pradinei ligos stadijai. Skiriasi ir lazerių galingumas, ir tipas.
Pati naujausia lazerinė technika yra ta, kuri turi žiedinį lazerio spindulį. Kadangi vena yra vamzdelio formos, chirurgams reikia šviesti žiedu, kad apšviestų visą venos sienelę iš vidaus ir tai padarytų tolygiai.
„Jeigu operaciją atliekame žiediniu lazeriu, yra 99 procentų tikimybė, kad liga neatsinaujins, o tas vienas procentas atsinaujinimo tikimybės labiau priklauso nuo gydytojo patirties.
Kai gydoma senos kartos – tulpiniais lazeriais, tikimybė, kad liga atsinaujins, yra tokia pat kaip ir po chirurginės operacijos – apie 10–15 procentų.
Žiediniai lazeriai, pasak patyrusio kraujagyslių chirurgo A.Grinkevičiaus, yra patikimiausi, o Baltijos ir Amerikos klinika turi inovatyviausią – dvigubo žiedo lazerį.
Tai reiškia, kad vienas zondas šviečia dviem žiedais ir yra dar patikimesnis, dar švelnesnis audiniams.
„Man, kaip gydytojui, labai ramu dirbti su tokiu lazeriu, nes žinau, kad pacientas sulauks tokio gydymo, kokio tikisi. Mūsų darbas yra pasitelkus echoskopiją surasti sergančią veną ir ją gydyti, apsaugant visas sveikas venas. Jas ir toliau reikia stebėti, nes polinkis niekur neišnyksta“, – kalbėjo chirurgas.
A.Grinkevičius paminėjo pagrindinius veiksnius, kurie gali provokuoti venų varikozės progresą. Pavyzdžiui, moterims įtakos turi nėštumas – jis tarsi išbando venų vožtuvus.
Vaisius augdamas spaudžia giliąsias dubens venas ir kraujui dar sunkiau tekėti į viršų. Jei šeimoje yra sergančių šia liga, moteris, planuodama nėštumą, turėtų išsitirti echoskopu kojų venų kraujotaką. Ypač jei jaučia tinimą, mato venų tinklą, kapiliarus.
Dar vienas veiksnys yra žmogaus ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įgimtas polinkis gali pasireikšti.
Taip pat turi įtakos darbo pobūdis – didesnė tikimybė kojų kraujotakos sutrikimams pasireikšti yra žmogui, kuris priverstas visą dieną stovėti arba sėdėti, nei tam, kuris daug vaikšto. Ligą išprovokuoja ir sunkus fizinis darbas, svarmenų kilnojimas.
„Pacientams, turintiems polinkį į venų varikozę, patariu ligai nepataikauti – užuot ribojus savo pomėgius, sportą, lankymąsi pirtyje ar net šeimos planavimą, gyventi visavertį gyvenimą. O ligą išsigydžius turėti galvoje, kad polinkis neišnyko.
Reikia tik kartais apsilankyti pas gydytoją, kuris, pasitelkęs „Duplex“ tyrimą, galės kontroliuoti ligą ir laiku parinkti reikiamą gydymą. Ligą suvaldžius, galima išvengti jos atsinaujinimo ir komplikacijų“, – pabrėžė A.Grinkevičius.
A.Grinkevičius chirurgines operacijas siūlo planuoti vėsesniu metų laiku – rudenį ar žiemą. Lazerinės venų operacijos gali būti atliekamos visus metus, net vasarą.
Vis dėlto gydytojas rekomendavo gydytis iki vasaros vien dėl to, kad pacientams po lazerinės operacijos keletą savaičių reikia mūvėti elastines kojines, o kai šilta, ne visiems tai patogu.
Išsigydžiusieji venų varikozę žiemą ar pavasarį vasarą galėtų džiaugtis sveikomis ir gražiomis kojomis.
Nors karantinas šiek tiek trukdo, pasak chirurgo, žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, dabar geras metas kreiptis dėl venų. Tuo labiau kad yra pastebėta su koronavirusu susijusi kraujagyslių problema.
Sergant šia infekcija varikozinėse venose vystosi trombai ir pasireiškia tromboflebitas – viena skausmingiausių, pavojingų ir nemalonių šios ligos komplikacijų.
„Ištirta, kad COVID-19 sukelia kraujo krešumo sutrikimų. Turėjau ne vieną pacientą, persirgusį šiuo virusu ir atvykusį dėl trombozių venose.
Būtent ši virusinė infekcija sukelia tromboflebitą kojose esant venų varikozei. Tad bet kokiu atveju, net jei venų liga atrodo rami, nieko nelaukite ir kreipkitės“, – dar kartą paragino kraujagyslių chirurgas A.Grinkevičius.
