Neramina nenoras testuotis
Profesorius ragino nesureikšminti to, kad teigiamų koronaviruso tyrimų dalis pastarąją parą nukrito iki 7,5 proc. Pasak jo, žvelgti reikėtų į epidemiologinių rodiklių visumą. „Bet kurį vieną skaičių, vieną faktą išėmus iš konteksto galima „nueiti į pievas“, nusifantazuoti visiškai neteisingai“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jis pripažino, kad mažėjančių atvejų skaičius yra teigiamas pokytis, bet atkreipė dėmesį į tai, kad mažėja testavimo apimtys.
„Mane ypač neramina, kad tik kas penktas žmogus, kuriam pasiūloma išsitirti dėl to, kad jis turėjo rizikingą kontaktą, sutinka tai padaryti (…) Jeigu žmonės nesitirs, tai mes ir neturėsime tų teigiamų testų rezultatų, bet virusas plis toliau“, – į opią problemą dėmesį atkreipė epidemiologas.
Tiesa, jis pripažino, kad žmonių versti testuotis negalima. Pasak profesoriaus, nenoras testuotis rodo, kad žmonės pavargo nuo neigiamos informacijos, pamokslų ir draudimų.
Suabejojo dėl kaukių dėvėjimo
Paklaustas, ar karantino priemonių atlaisvinimas nepablogintų pandemijos situacijos Lietuvoje, S.Čaplinskas teigė manantis, kad su virusu aktyviau kovoti reikėtų kitomis priemonėmis.
„Mes visą laiką lipame ant to paties grėblio. Tai yra nebendraujame su žmonėmis, neaiškiname jiems, kaip reikėtų elgtis vienoje, ar kitoje situacijoje, kad mūsų bendravimas būtų maksimaliai saugus, o paprasčiausiai užsidarome, nekontaktuojame visai. Šitaip tik nustumiame problemą tolyn.
Dėl to mes ir turime antrą stiprią bangą. Tuomet, kai virusas buvo įvežamas į mūsų šalį, nebuvo padaryta tai, kas reikia tam, kad būtų užkardytas jo plitimas.
Toliau, kai buvo įvestas pirmas karantinas, nebuvo laiku perorganizuota visa struktūra. Kadangi atėjo pavasaris, visi apsidžiaugė, buvo išsidalinti medaliai. Didžiuotasi, kaip mes geriausiai visoje Europoje nugalėjome covidą. Bet nebuvo padaryta tai, kas reikalinga“, – dėstė S.Čaplinskas.
Jo įsitikinimu tos pačios klaidos daromos ir dabar. Profesorius pasigenfa prevencinio testavimo, aiškios informacinės kampanijos. Todėl žmonės esą lengvai pasiduoda įvairioms „melagienoms“.
S.Čaplinskas taip pat abejojo ir dabar taikomomis prevencijos priemonėmis. „Ir toliau tęsiasi absurdas, reikalaujant iš žmogaus dėvėti kaukes ten, kur jų galbūt nereikia“, – sakė jis.
„Koronavirusas nedings dar porą metų“
S.Čaplinkas ragino ieškoti ilgalaikių sprendimų, nes, jo įsitikinimu, su virusu galinėtis teks dar ateinančius kelis metus. Jis taip pat priminė, kad atėjus šiltajam sezonui sergamumas virusu sumažėja, bet jo rizika išlieka nemaža.
„Ir šiltuoju metų metų laiku koronavirusai plinta pakankamai gerai. Reikia, kad būtų pakankamai didelė populiacija virusio neimlių žmonių, kurie bus arba persirgę arba pasiskiepiję.
Visi suprantame, kad ateinantį rudenį, turbūt, neturėsime daugiau nei 70 procentų Lietuvos piliečių, kurie turėtų patvarų imunitetą. Reiškia, virusui plitimo galimybė dar bus“, – ateities scenarijų nupiešė epidemiologas.
Jis taip priminė, kad per antrąją viruso banga užsikrėtusių žmonių imunitetas metų pabaigoje tikriausiai jau bus nusilpęs. „Neaišku, kiek laiko ir kaip efektyviai veiks skiepas“, – pridūrė profesorius.
Todėl, pasak jo, reikia būti realistais ir suprasti, kokioje realybėje gyvensime ateinančius porą metų.
„Imuniteto pasas“ – tik laiko klausimas
Islandijoje jau pradėta išdavinėti „vakcinavimo sertifikatus“, tad vadinamojo „imuniteto paso“ idėja vis aktualesnė tampa ir Lietuvoje. Profesorius aiškino, kad tokio dokumento paskirtis yra ne apkrauti žmones draudimais, bet priešingai – suteikti laisvesnes kelionių ir darbo galimybes tiems, kurie jau turi imunitetą.
„Jeigu tai būtų įdiegta saugiai, elektroniškai ir konfidencialiai, platesniu, Europos mastu, daug problemų jau būtų išspręsta. Neabejoju, kad prie to prieisime“, – patikino S.Čaplinskas.
Ką keičia Lietuvoje nustatyta „britiškoji“ atmaina?
Profesoriaus teigimu tai, kad jau kurį laiką Lietuvoje galimai plitusi iš Jungtinės Karalystės kildinama viruso atmaina, parodo, „jog mes vis dar bėgame paskui traukinį“.
„Jeigu gruodžio mėnesį paimtas mėginys, o dabar nustatyta, kad yra šita naujai mutavusi atmaina. Neaišku nuo ko žmogus užsikrėtė. Tai parodo, tai kas ir buvo spėjama. Visgi mūsų ryšiai su Jungtine Karalyste yra labai tamprūs. Jau seniai šitas virusas atkeliavo į Lietuvą ir jis plinta piliečiams, struktūroms ir medikams šito nežinant ir nepastebint“, – dėstė S.Čaplinskas.
Jis pasakojo, kad greičiau plintanti viruso atmaina apsunkina kovos su pandemija uždavinį, tačiau taikomos priemonės dėl to keistis neturėtų.
Profesorius sutiko, kad sunku pasakyti, kokią tiksliai įtaką „britiškoji“ atmaina turi esamai Lietuvos epidemiologinei situacijai, tačiau pateikė iškalbingą JAV tyrėjų įžvalgą. Jų skaičiavimais jau kovo mėnesį „britiškoji“ atmaina taps vyraujančia JAV. „Lengva suprasti kodėl. Kitaip sakant, tas sprinteris, kuris greičiau bėga, natūralu greičiau ir atbėgs. Ir čia lygiai tas pats. Tokie virusai, kurie žymiai greičiau įsiskverbia į naujo šeimininko ląsteles, turi privalumą prieš „lėtesnius“ virusus“, – palyginimą iš sporto srities pateikė S.Čaplinskas.
Jis pažymėjo, kad virusui kelią užkirsti padės tik išaugęs jam „neimlių“, tai yra jau persirgusių arba pasiskiepijusių žmonių skaičius. Tai leistų sumažinti ir sveikatos apsaugos sektoriui tenkančias apkrovas.
„Kol kas čia Lietuvai pavyko susitvarkyti pakankamai gerai. Visų medikų, savanorių ir piliečių dėka. Juk dabar tik tai apie pusė covidinių lovų, pusė intensyvios terapijos skyrių lovų yra užimta. Reikia žiūrėti ir į šiuos kriterijus, o ne vien tik tai į sergamumo skaičiukus“, – teigiamą tendenciją išskyrė profesorius.
