Duomenų analitiko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, tiesioginių ir netiesioginių viruso aukų skaičius Lietuvoje pasiekė beveik 6 tūkst., t.y. dvigubai daugiau, nei skelbta iki šiol, o tai įrodo, kad beveik visos perteklinės mirtys, apie kurias jau kurį laiką buvo kalbama, yra tiesiogiai nulemtos COVID-19 ligos ir nėra susijusios su karantino suvaržymais.
„Anksčiau galvojome, kad buvo skirtumas, o dabar matome, jog visos tos perteklinės mirtys yra tiesiogiai susijusios su COVID-19, nes tai yra žmonės, kurie sirgo šia liga ir be COVID-19 tikriausiai nebūtų mirę. Infekcija buvo kaip tiesioginė mirties priežastis ir kaip jos katalizatorius“, – portalui lrytas.lt konstatavo duomenų analitikas.
Atvėrė daugiau duomenų
Pagal naują skaičiavimą, įvestas papildomas rodiklis – statistinis sergančiųjų COVID-19 žmonių skaičius – rodo, kad preliminariai šiuo metu koronavirusine infekcija iš tiesų gali sirgti beveik šešis kartus mažiau asmenų, nei skelbia deklaruojami duomenys.
Kas pasikeitė? Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu COVID-19 Lietuvoje serga 62 586 asmenys. Tiesa, paskutinėmis savaitėmis pastebėta, kad tarp jų vis dar įtraukti jau seniai pasveikę asmenys.
Nuo šiol atskiru statistiniu rodikliu bus fiksuojami tik tie sergantieji, kuriems COVID-19 liga buvo diagnozuota per paskutines 28 dienas ir apie kurių pasveikimą nėra duomenų e.sveikatoje. Vadinasi, „sergantys“ ilgiau nei keturias savaites automatiškai išbraukiami iš sergančiųjų skaičiaus. Atlikus šį veiksmą sergančių skaičius Lietuvoje sumažėjo iki 11 096.
Išsamesni duomenys nuo šiol skelbiami ir apie užsikrėtusiųjų mirtis. Ketvirtadienio duomenimis, žmonių, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19, iki šiol mirė 3 013. Pridėjus mirtis, kai koronavirusinė infekcija nurodoma, kaip viena iš mirties priežasčių (nebūtinai, kaip pagrindinė), bendras jų skaičius jau siekia 5 192 mirčių.
Tuo tarpu prie jų pridėjus ir visus likusius žmones, kurie mirė per 28 dienas po COVID-19 diagnozės nuo bet kokių ne išorinių mirties priežasčių, mirčių skaičius padidėja dar iki 5 840.
„Būtent ta mūsų pakeista metodika, ji iš tikrųjų išplėtė tą mirties reiškinio sampratą ir taip, galima pagal tą metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Perteklinės mirtys ir buvo susijusios su COVID-19?
Kaip portalui lrytas.lt aiškino duomenų analitikas V.Zemlys-Balevičius, iki šiol Statistikos departamentas skelbė tik apie mirtis, kurių pagrindinė priežastis buvo COVID-19. Tokių būta apie 3 tūkst., todėl viešai svarstyta, kas Lietuvoje lemia likusias 3 tūkst. perteklinių mirčių.
Visgi Statistikos departamentas ketvirtadienį pirmą kartą šiemet paskelbė, kiek Lietuvos gyventojų mirė sirgdami COVID-19, bet ši infekcija nebuvo nurodyta, kaip pagrindinė mirties priežastis. Taip bendras tiesioginių ir netiesioginių viruso aukų skaičius pasiekė 6 tūkst.
V.Zemlio-Balevičiaus teigimu, specialistai ir anksčiau skaičiavo, kad perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje iš tiesų turėtų siekti apie 6 tūkst., todėl, anot jo, dabar galima pamatyti, jog beveik visos perteklinės mirtys šalyje ir yra nulemtos koronavirusinės infekcijos.
Duomenų analitikas atkreipė dėmesį, kad neatitikimas tarp COVID-19 aukų ir mirčių perviršio yra apie 300, tačiau nereikėtų pamiršti ir statistinės paklaidos. Todėl, pasak jo, ketvirtadienį paskelbta išsamesnė statistika leido „pamatyti pilną vaizdą“.
Paneigė nuomonę, kad „karantinas žudo žmones“
V.Zemlys-Balevičius pastebėjo, kad karantino priemonės turėjo teigiamą poveikį ir paneigė visuomenėje sklandžiusią nuomonę, jog „karantinas žudo žmones“.
„Iki karantino turėjome kylantį mirčių skaičių. Kai karantinas buvo įvestas, mirčių skaičius pradėjo kristi. Kaip tada karantinas žudo žmones? Jeigu taip, mirčių skaičius turėjo dar labiau padidėti, o ne sumažėti“, – atsaką suvaržymų skeptikams pateikė duomenų analitikas.
Jis pabrėžė, kad atsiradę nauji duomenys suteikia pagrindo analizei, iškelia naujus klausimus. Į juos atsakyti esą turėtų Higienos institutas, rengiantis metinį leidinį, kuriame nagrinėjamos mirčių priežastys.
„Bus įdomu pamatyti, kaip Higienos institutas tai išriš. Kiek vis dėlto tas kovidas atsakingas už mirtis? Galime neabejoti dėl tų 3 tūkst., kuriems gydytojai kovidą nustatė, kaip pagrindinę mirties priežastį. O toliau yra ta pilkoji zona, kur gydytojai nesiryžo sakyti, kad kovidas kaltas, bet iš duomenų mes matome, jog galima įtarti šią ligą“, – dėstė V.Zemlys-Balevičius.
Pasak jo, mirčių priežastingumas iki pandemijos tokio didelio dėmesio nepritraukdavo, todėl be didesnio nekantravimo buvo sulaukiama Higienos instituto metinės ataskaitos.
Dėl to pasakyti, ar prie padidėjusio mirtingumo prisidėjo sveikatos apsaugos sistemai tenkančios apkrovos, sumažėjęs medicininių paslaugų prieinamumas ar lėtinėmis ligomis sergančių pacientų baimė pandemijos akivaizdoje kreiptis į medikus, paprasčiausiai kol kas trūksta duomenų.
„Tai ilgai užtrunka. Pilnus duomenis turėsime ir išvadas pasidaryti galėsime vėliau, kaip ir visas pasaulis. Dabar mes matome kovido pasekmes ir traukiame jas į dienos šviesą. Matysime dar daugiau ir tikiuosi, kad iš to bus išmoktos pamokos“, – vylėsi V.Zemlys-Balevičius.
K.Petrikonis: mirčių statistikoje visi komponentai išlieka svarbūs
Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. dr. Kęstutis Petrikonis portalui lrytas.lt tvirtino, kad mirčių statistikoje visi komponentai išlieka svarbūs – tiek asmenys, kurie mirė nuo koronaviruso arba juo sirgdami, tiek tie, kurie laiku negavo būtinų sveikatos priežiūros paslaugų arba į specialistus patys kreipėsi per vėlai.
„Negalėčiau pasakyti (kad visos perteklinės mirtys susijusios tiesiogiai su COVID-19, – aut.past.), kadangi viskas, kas yra susiję su šia pandemija, yra labai svarbu. Aš manau, kad visi komponentai, kurie buvo ir anksčiau aptarti dėl tų perteklinių mirčių ar vadinamos kolateralinės pažaidos, iki šiol išlieka svarbūs.
Manau, visi sutiks su tuo. Kai dabar yra geresnė situacija, gydymo įstaigos laisviau dirba, tai natūraliai kompensuoja. Ir pats matau kasdien, kad atsiranda tų pacientų, kurie galbūt galėjo kreiptis ir anksčiau, ir kai jų susikaupia tas skaičius, visokių ligonių pasirodo, kurie galbūt ir negauna tos pagalbos.
Bet, kad žinotume tikrą situaciją, reikia pagyventi su tikrais skaičiais, juos analizuoti“, – svarstė profesorius.
K.Petrikonio teigimu, plačiau visuomenei ir specialistams atverti duomenys yra naudingas „sistemos supurtymas“ ir jie įneš visiems daugiau aiškumo.
„Atsirado daugiau žinojimo, o tokios situacijos leidžia koreguoti veiklas. Tai yra didžiausia problema, kurią ekspertų taryba kėlė nuo pat susikūrimo, kad nėra tikslių duomenų, negalima skaičiuoti, prognozuoti, vertinti tų rezultatų. Be abejonės, tai yra geras pokytis. Kai turime visą paveikslą, bus daugiau aiškumo ir tikrumo, kad tikrai remiamės tikrais duomenimis. Toks sistemos supurtymas yra naudingas“, – poziciją išsakė jis.
Tačiau LSMU profesorius pabrėžė, kad pagal naują skaičiavimo modelį sumažėjęs sergančiųjų skaičius dar nereiškia, jog dėl to bus suskubta švelninti karantino ribojimus.
„Ne, karantino reikalavimams turbūt tai įtakos neturi. Bet dabar mes kalbame apie šią dieną, nes nežinome, kas mūsų laukia už mėnesio ar dviejų. Kai norėsime įvertinti karantino priemonių efektyvumą, tai padės skaičiuoti į praeitį ir mokytis“, – apibendrino K.Petrikonis.
