Vasario 16-ąją švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovą ir vieną karštosios koronaviruso pagalbos linijos 1808 sumanytojų N.Mikelionį.
Kaunietis įsitikinęs, kad šis apdovanojimas yra skirtas visai jo komandai, savanoriams, šauliams, kurie padeda kovoti su COVID-19.
Bet N.Mikelionis papasakojo ne apie šį malonų įvertinimą, o apie tai, su kokiomis problemomis susidūrė pandemijos metu ir kurie gyventojų priekaištai dėl karštosios koronaviruso linijos bei medikų darbo buvo pagrįsti.
– Kaip kilo mintis įsteigti karštąją koronaviruso liniją 1808 ir kokie išbandymai laukė? – „Laikinoji sostinė“ paklausė N.Mikelionio.
– Pernai pavasarį pajutus, kad koronaviruso pandemijos žiedas ima gniaužti Lietuvą, vis daugiau žmonių ėmė skambinti į GMP stotis klausdami, kas tai per virusas ir ką jiems daryti. Pajutome, kad tai pradėjo trukdyti tiesioginiam greitosios pagalbos medikų darbui. Buvo sugalvota, kad reikia steigti atskirą karštąją liniją.
Iš pradžių ją valdyti turėjo Bendrasis pagalbos centras, bet šios funkcijos buvo patikėtos mums, nes turėjome ir technines galimybes, ir specialistų.
2020 metų kovo 13 dieną, penktadienį, buvo paskelbtas karštosios linijos numeris. Pirmą dieną dirbo 6 specialistai, sulaukėme 100 skambučių, ir linija užlūžo.
Tada padėti suskubo savanoriai. Sistema tobulėjo. Labiausiai įtemptomis dienomis sulaukdavome jau po 15 tūkstančių skambučių. Dabar karštojoje linijoje dirba 130 etatinių darbuotojų.
Per metus 1 milijonas 288 tūkstančiai žmonių paskambino norėdami užsiregistruoti į mobiliuosius tyrimo punktus, dar 226 tūkstančiai norėjo pasikonsultuoti.
– Bet sulaukėte ir įvairių priekaištų, pavyzdžiui, žmonės skundėsi, kad net kelias paras negalėjo prisiskambinti į karštąją liniją. Kodėl?
– Pirmoji pandemijos banga buvo suvaldyta lengviau, o antroji smogė visa jėga, pasipylė skambučių lavina. Reikėjo didinti konsultantų skaičių, bet visi mes žmonės ir dalis darbuotojų taip pat sirgo. Teko keisti darbo pobūdį, dalis mūsų žmonių pradėjo dirbti iš namų. Todėl spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje nesklandumų buvo.
Taip pat sulaukdavome nemažai priekaištų dėl to, kad vėluoja testų atsakymai iš mobiliųjų patikros punktų, nors su 1808 veikla tai nebuvo susiję. Iš pradžių žmonės nesuprato, kad nesvarbu, koks atsakymas bus, jei jauti ligos simptomus, turi likti namuose.
Dabar taip pat tenka išgirsti įvairių priekaištų.
Kai stigo darbuotojų, karštojoje linijoje dirbau ir pats. Paskambinęs vienas asmuo norėjo tyrimui į mobilųjį punktą užregistruoti artimą žmogų, bet telefono ragelyje girdėjau, kad tas priešinasi, sakė, kad tikrintis vis tiek nevyks. Liko tik mandagiai pasakyti, kad pats asmuo turi norėti užsiregistruoti ir pats turi į mus kreiptis.
– Ar dėl to, kad didžiausias dėmesys sutelktas pandemijai suvaldyti, nenukentėjo pacientai, kuriems reikėjo kitų greitosios medicinos pagalbos medikų paslaugų?
– Prieš pandemiją žinojome, kad apie 30–40 procentų iškvietimų nesusiję su tikrai reikalinga greitąja pagalba. Neretai kviečiantys greitosios pagalbos medikus iš tiesų ją galėdavo gauti kreipęsi į šeimos gydytojus ar patys vykdami į gydymo įstaigas.
Prasidėjus pandemijai teko aiškinti, kad mūsų medikų brigados vyks tik pas tuos pacientus, kuriems ši pagalba tikrai reikalinga. Taip pat susidarius dideliems pacientų srautams prie ligoninių priėmimo skyrių mūsų medikams tekdavo drauge su pacientais ilgai laukti eilėse. Dėl tokių dalykų sulaukdavome priekaištų.
Koronavirusu persirgo apie penktadalį mūsų darbuotojų. Sirgau ir pats, laimei, ligos forma nebuvo sunki, nors pasekmes tebejaučiu. Bet nors greitosios pagalbos medikai ir sirgo koronavirusu, tokių atvejų, kad nebūtų iš ko suformuoti brigadų, nebuvo. Mums teko padėti ir, pavyzdžiui, Varėnos GMP stoties medikams, nes jiems pajėgų vienu metu trūko.
– Prie sudėtingos COVID-19 situacijos prisidėjo ir žiemos iššūkiai. Ar dėl to taip pat kyla problemų?
– Jau keletą metų tokios žiemos kaip ši nebuvo, tad jos iššūkius primiršome. Prasidėjus gausiam snygiui buvo atvejų, kai greitosios medicinos pagalbos brigadoms reikėjo ugniagesių gelbėtojų pagalbos, kad ištemptų automobilius iš pusnių.
Sudėtingiausia vykti į daugiabučius, kurių kiemai valomi prastai, kur susidaro ledinių provėžų. Patekę į jas mūsų automobiliai slysta, keletas medikų automobilių buvo atsitrenkę į daugiabučių kiemuose paliktas mašinas. Taip pat sudėtinga vykti ir pas tuos gyventojus, kur gatvės siauros, pavyzdžiui, į Šančius arba į sodininkų bendrijas, kur ne visi keliai valomi.
– Koronavirusas kada nors atsitrauks. Kokį gyvenimą įsivaizduojate tada ir koks bus 1808 linijos likimas?
– Nors liga atsitrauks, su ja kovoti padės skiepai, bet koronavirusas tikrai niekur nedings. Per metus nemažai žmonių suvokė ir išmoko, kaip saugoti save ir kitus. Bet ateityje gali būti ir įvairių pasekmių. Pavyzdžiui, kokie užaugs tie vaikai, kurie gimė per praėjusius metus? Juk jei jie ir matė svetimus žmones, tai tik dėvinčius kaukes.
Bet yra ir privalumų. Pavyzdžiui, man patinka, kad nebereikia gaišti laiko vykstant į įvairius pasitarimus. Labai daug darbų išmokome nudirbti per atstumą ir taupyti laiką.
Mano nuomone, kai karštosios 1808 linijos nebereikės, ją būtų galima transformuoti. Linija galėtų virsti vartais į sveikatos sistemą. Paskambinęs žmogus galėtų gauti konsultacijas įvairiais sveikatos klausimais, būti nukreiptas pas šeimos gydytoją ar pas tam tikros srities specialistą, net užregistruotas pas medikus. Patyrusių žmonių ir techninių galimybių tokiai sistemai kurti yra.
