Ši moteris blogai pasijuto grįžusi iš Veronos (Italija). Šiaulietė buvo gerai informuota kaip reikia elgtis, grįžus iš epideminių židinių centrų.
Blogai pasijutusi moteris nuotoliniu būdu gavo nedarbingumo pažymėjimą ir išvengė kontakto su kolegomis darbe. Kadangi ji izoliavosi namuose, tai nesukėlė grėsmės ir kitiems žmonėms.
Savijautai pablogėjus, pakilus temperatūrai, prasidėjus kosuliui, šiaulietė išsikvietė greitąją pagalbą ir buvo nuvežta į ligoninę.
Nustačius, kad moteris yra užsikrėtusi koronavirusu, buvo pradėtas jos gydymas, o apie COVID-19 infekcijos atėjimą į Lietuvą buvo pranešta visuomenei.
Pirmąja COVID-19 paciente šalyje tapusi šiaulietė pasveiko po penkiolikos ligonėje praleistų dienų.
Apie šios pacientės būklę, gydymą ligoninėje, pasirinktus gydymo metodus, sukauptą patirtį ir išmoktas pamokas, gydant sergančiuosius COVID-19 per penktadienį RŠL surengtą spaudos konferenciją papasakojo RŠL direktorius Remigijus Mažeika ir šios ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.
Apie ligonę direktoriui pranešė ministras
„Pernai vasarį, kai COVID-19 židiniai jau pradėjo atsirasti Šiaurės Italijoje, mes vis dar vylėmės, kad galbūt šią infekciją pavyks sustabdyti ir ji Lietuvos nepasieks. Kaip aiškėja dabar, šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti“, – sakė R.Mažeika.
Pasak RŠL direktoriaus, apie jų pacientę, kuriai pirmajai Lietuvoje buvo nustatytas COVID-19, jam pranešė naktį telefonu paskambinęs Sveikatos ministras.
„Jis pasakė: „Ruoškitės – bus daug darbo ir daug dėmesio“. Aptarti šios situacijos ir tolesnių veiksmų RŠL vadovybė susirinko trečią valandą nakties, o jau ryte apie tai buvo pranešta žiniasklaidai“, – metų senumo įvykius prisiminė R.Mažeika.
RŠL direktoriaus teigimu, pirmoji COVID-19 banga Lietuvoje dėl žmonių baimės ir griežtų karantino ribojimų buvo gan nedidelė: „Žmones baugino per televizorių rodomi reportažai iš ištuštėjusių Kinijos gatvių ir prie krematoriumų Italijoje išsirikiavusios automobilių su karstais eilės“.
R.Mažeika sakė, kad nerimo buvo ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje, nes niekas negalėjo pasakyti, su kuo teks susidurti.
Pasak RŠL direktoriaus, palyginti trumpa pirmoji COVID-19 banga Lietuvoje leido medikams pasiruošti antrajai bangai, per kurią medikų jau laukė dideli iššūkiai: „Galiu tik pasidžiaugti, kad medikų bendruomenė per antrąją karantino bangą parodė aukštąjį pilotažą ir visišką atsidavimą savo profesijai. Į pagalbą gydytojams infektologams laiku suskubo kitose srityse dirbantys jų kolegos“.
Reikia įgyti grupinį imunitetą
Paklaustas apie galimai padarytas klaidas atsidūrus šioje situacijoje, R.Mažeika užsiminė, kad viena iš tokių galėjo būti planinės medicininės pagalbos atsisakymas per pirmąją COVID-19 bangą: „Bet tuo metu negalėjome žinoti, kaip viskas gali pasisukti. Prognozuoti, kaip viskas klostysis artimiausiu metu, dar drąsiai negalime ir dabar“.
RŠL direktorius pasidžiaugė, kad su COVID-19 pandemija kovojantys medikai jau turi ginklą – vakcinas: „Niekas negalėjo pasvajoti, kad jos bus sukurtos taip greitai. Niekas iš mūsų ligoninės medikų prieš metus negalėjo pagalvoti, kad nuo pandemijos pradžios neprabėgus nė metams jie jau bus paskiepyti vakcinomis. Šio metu net 95 procentai RŠL personalo jau yra pasiskiepiję ir įgavę imunitetą, o likusieji 5 procentai – nuolat testuojami“.
R.Mažeika pripažino, kad yra nerimo dėl pastaruoju vėl augti ėmusio susirgusiųjų COVID-19 skaičiaus, tačiau šiuo metu RŠL jau beveikia trys COVID-19 skyriai, kai piko metu jų buvo net penki.
Direktoriaus teigimu, dabar svarbiausias uždavinys – žmonių vakcinacija: „Į normalų gyvenimą vėl grįšime tik tada, kai bus paskiepyta bent 70 procentų šalies gyventojų ir bus įgytas grupinis imunitetas“.
Visos vakcinos yra saugios ir efektyvios
RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas A.Kaušas sakė, kad kalbant perkeltine prasme prieš metus visi medikai matė apniukusį dangų, bet niekas nemanė, kad žaibas trenks Šiauliuose.
Baimės, kad teks gydyti COVID-19 infekuotus žmonės, pasak A.Kaušo, nei jis pats, nei jo skyriaus personalas nejautė: „Infektologai yra ruošiami gydyti infekcines ligas, kurios yra pavojingos. Todėl išties norėčiau padėkoti, kitų sričių kolegoms, kurie prireikus atėjo mums į pagalbą“.
Paklaustas, kaip per metus pasikeitė COVID-19 pacientų gydymas, A.Kaušas atsakė, kad jis nelabai keitėsi: „Priešvirusinių vaistų poveikis nėra šimtaprocentinis, be to ne kiekvienam pacientui juos galima skirti dėl sveikatos būklės. Galima kalbėti apie tam tikros gydymo strategijos formavimą, bet reikia suprasti, kad tai išties pavojinga liga, kuri dėl liekamųjų reiškinių gali kamuoti ir nuo jos jau pasveikusį žmogų“.
A.Kaušo teigimu, dabar pats efektyviausias ginklas kovojant su COVID-19 yra vakcinos.
„Viešojoje erdvėje netyla kalbos apie galimai neigiamą vakcinų poveikį žmogaus organizmui, vyksta diskusijos, kuri vakcina gera, o kuri bloga.
Kaip specialistas gali pasakyti, kad visas šiuo metu Lietuvoje naudojamas vakcinas saugiomis pripažino Europos vaistų agentūra. O tai reiškia, kad jos yra ne tik saugios pačiam žmogui, bet ir suteikia apsaugą nuo COVID-19.
Be to, reikia suprasti, kad visos vakcinos gali turėti vienokių ar kitokių šalutinių poveikių, o laikinai suprastėjusi savijauta gali byloti ne apie šalutinį poveikį, o tai, kad organizme formuojasi imunitetas užkratui“, – sakė RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas.
