„Labai keista, kai imunologijos, kuri nėra pats lengviausias mokslas, srityje visi staiga tampa ekspertais“, – pedagogams skirto Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suorganizuoto virtualaus pasikalbėjimo metu apgailestavo imunologas.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis sakė, kad informacinėje erdvėje dėl vakcinų nuo COVID-19 susidarė keista situacija.
Pasak jo, autoritariniai režimai skiepų temą naudoja Europos Sąjungai ir mūsų šalies valstybingumui menkinti. Be to, informaciniame kare dalyvauja tik viena pusė. Todėl vakcinų nuo COVID-19 temą lydi vienpusiškas informacijos srautas.
„Viena pusė aktyviai komunikuoja ir į tai investuoja didelius pinigus, išnaudoja savo stambius informacinius kanalus ir specialistus. Tuo tarpu veidrodinio atsako iš Vakarų pasaulio šiuo klausimu nėra visai“, – apie plačiai plintančių melagienų kilmę kalbėjo T.Čeponis.
Kodėl dalyje vakcinų naudojamas šimpanzės adenovirusas?
M.Strioga priminė, kad įvairūs virusai žmogų puola nuolatos, o dalis jų net gyvena mūsų organizme, tačiau jie mūsų genomo ar DNR nepakeičia. Pasak jo, vakcinoje naudojamas šimpanzės virusas „tarnauja kaip to viruso S baltymą koduojančio geno pristatytojas į mūsų ląsteles“.
„Buvo galima naudoti žmogaus adenovirusus. Tas padaryta „Johnson & Johnson“, „Sputnik V“ vakcinose. Tačiau dažnas su žmogaus adenovirusais gyvenimo eigoje yra daug kartų susidūręs ir todėl jo organizme jau susidaręs imuninis atsakas prieš tuos virusus.
Naudojant žmogaus adenovirusą kaip nešiklĮ koronaviruso genų ląstelėms, organizmo imuninis atsakas gali pulti tą patį vektorių, patį nešiklį“, – paaiškino M.Strioga ir pridūrė, kad natūraliai žmonės su šimpanzės adenovirusu kontaktų neturi, todėl ir vakcinai jis tinka labiau.
Imunologas pabrėžė, kad naudojamas jau nukenksmintas šimpanzių adenovirusas, todėl daugintis šis virusas nesugeba, jis gali tik patekti į ląstelę. „Apie jokius pavirtimus šimpanze, ar susirgimu infekcija nėra kalbos“, – patikino M.Strioga.
Apie virusus ir jų „kaklaraiščius“
„AstraZeneca“, „Sputnik V“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinose naudojami genetiškai modifikuoti rekombinantiniai virusai. Pasak M.Striogos „Sputnik V“ vakcinoje naudojami vadinamieji 5-to ir 26-to varianto adenovirusai. „Johnson & Johnson“ naudojamas tik pastarasis variantas, o „AstraZeneca“ naudoja nukenksmintą šimpanzės adenovirusą,
Tuo metu „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos veikia kitaip – jos sukurtos RNR (mRNR) principu.
M.Strioga vaizdžiai pastebėjo, kad pasiskiepijusio žmogaus organizmas geba atpažinti svetimos kariuomenės karį, t. y. virusą. „Mes vakcinuodami bandome imuninei sistemai parodyti kažkokį tai ženkliuką, o iš tikro tai fragmentą tam tikro patogeno, kurį virusas turi.
Sakykime, visi mūsų audiniai, ląstelės nenešioja kaklaraiščių, o čia ateina patogenas, kuris greta visų savo neįprastų struktūrų ir molekulių turi kaklaraištį, kuris imuninei sistemai yra labiausiai pastebimas. Tai užuot laukus, kol ateis pats patogenas, kuris organizme pradės savo žalingą veiklą.
Tam tu ir sukuri būdą, kurio dėka imuninei sistemai parodomas tik tas priešo kaklaraištis. Jinai išmoksta, kaip reaguoti į šį ženklą, kaip atpažinti komponentą ir kaip pagal šią etiketę atpažinus priešą jį iš karto sunaikinti.
Kitaip tariant mes paruošėme imuninės sistemos kareivius, kurie tiksliai žino, kaip atpažinti būtent tą ženklą. Tai ir yra vakcinacijos esmė, nekenksmingu būdu paruošti jį tam laikui, kai ateis kenksmingas patogenas su tam tikra etikete.
Taigi pagal tą ženklą, kuris šiuo atveju yra koronaviruso S baltymas, imuninės sistemos kareiviai, tie specialieji būriai jau yra paruošti, jiems nebereikia vystytis. Nes kai ateina naujas virusas, tam kad tie specifinio imuninio atsako komponentai susidarytų, reikia apie 2-3, kartais net 4 savaičių“, – sakė M. Strioga,
Jis paaiškino, kad po skiepo atsiradęs atminties imuninis atsakas į ligos sukėlėją geba reaguoti gerokai greičiau – per 3-5 dienas.
Reakcija į skiepą – natūralu
M.Strioga teigė, kad organizmo reakcija į skiepą – natūralus reiškinys. „Elementariausias pavyzdys, mūsų savijauta susirgus gripu. Visi simptomai, kuriuos tuomet jaučiame: karščiavimas, kaulų, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, pykinimas, viduriavimas – visa tai yra ne dėl to, ką virusas daro mūsų organizme.
Visi šitie simptomai, kurie mums šią ligą daro nemalonią yra tai, kaip imuninė sistema reaguoja. Tai yra imuninės sistemos reakcija į virusą. Visi šitie požymiai yra normaliai dirbančios imuninės sistemos veikla.
Jeigu mūsų imuninę sistemą įsivaizduotume kaip kariuomenę, kuri gina mus nuo priešo, tai galima sakyti, kad tuo metu vyksta karas“, – nemalonių ligos pojūčių priežastis aiškino imunologas.
Tuo metu vakcinas galima palyginti su pratybomis, kai ruošiamasi būsimo priešo atpažinimui ir sunaikinimui. „Niekada prie vadovėlio atsisėdęs kareivis neišmoks kariauti, kaip ir chirurgas operuoti. Reikia tą išbandyti“, – aiškino M.Strioga ir pabrėžė, kad vakcinų dėka pratybos prieš virusą vyksta organizmui visiškai nekenksmingu būdu.
Kiek kainuoja pagaminti vakcinas?
Sklando informacija, kad „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 – pigesnė, nei analogiški „Moderna“ ir „Pfizer“ produktai. Paklaustas, kodėl taip galėtų būti, M.Strioga atkreipė dėmesį į technologinius skiepų gamybos principus.
„Pfizer“ ir „Moderna“ yra naujojo RNR principo. Kaip pažymėjo imunologas, nauja technologija visada yra brangesnė. Be to, šių vakcinų transportavimas sudėtingesnis dėl būtinybės palaikyti šalčio grandinę, sudėtingesnių laikymo sąlygų.
Kalba ne specialistai
M.Strioga stebėjosi, kad kalbėti blogai apie vakcinas tapo savotiškai madinga. Jis taip pat nesupranta, kodėl nuomonę apie skiepus reiškia menkai apie juos nusimanantys žmonės.
„Labai keista, kai imunologijos, kuri nėra pats lengviausias mokslas, srityje visi pasidaro staiga ekspertais. Tinka toks palyginimas: kai sugenda šaldytuvas, skalbimo mašina ar dulkių siurblys, juk mes patys nepuolame jo ardyti, o jeigu ateis meistras, jam dar ir aiškinti. Regis, visi supranta, kad problemą spręsti turi kompetetingas specialistas.
Lietuvoje kažkodėl visi patapo imunologijos ekspertais. Visai kaip krepšinio (…) kai žmonės pasikalba su kaimynu tai dar nieko, bet kai visą savo nekompetenciją ir neišmanymą virtualioje erdvėje bando pateikti kaip realų dalyką, grėsmę.
Daliai žmonių tuomet atsiranda sumaištis, ima tvyroti nepasitikėjimo, netikrumo tvaikas. Paskui pats nežinai, kuo tikėti“, – apgailestavo imunologas.
Jis pridūrė, kad skiepų priešininkų skelbiamas teiginys, jog apie vakcinų naudą kalba tik farmacijos kompanijų nupirkti specialistai, nėra logiškas. „Kokia galybė yra įvairių specialistų... Farmacijos kompanijos tiek pelno negeneruoja, kad galėtų visus juos nupirkti“, – pastebėjo M.Strioga.
Įprastos žinutės įvilktos į COVID-19 rūbą
Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis sakė, kad informacinėje erdvėje dėl vakcinų nuo COVID-19 susidarė keista situacija.
„Deja, pastebėjome, kad mūsų oponentai, galima sakyti, autoritariniai režimai nuo pat pirmųjų dienų susidariusią situaciją pradėjo naudoti savo tikslams.
Pamatėme, kad visos iki tol naudotos priešiškos infromacinės žinutės: „Lietuva yra nevykusi valstybė“, „mūsų vidaus politika, užsienio politika, ekonomika, energetika, mūsų buvimas Europos Sąjungoje ir NATO. Tos žinutės išliko tos pačios tik jos apsirengė į COVID-19 rūbą.
Pavyzdžiui, bandant ištransliuoti žinutę, kad Lietuva yra nevykusi valstybė, yra pridedama, kad Lietuva nesugeba tvarkytis su esama situacija, šalis tuoj žlugs ir panašiai.
Kalbant apie ES ir NATO, prie jau prieš tai buvusių negatyvių žinučių pridedama informacija apie tai, kad iškilus problemai visa vienybė subyrėjo.
Buvo tokie pavyzdžiai, kai Rusija bandė imituoti pagalbos teikimą Italijai, JAV. Bet tai buvo tik imitavimas, naudos toms šalims suteikta labai mažai“, – akcentavo komunikacijos specialistas.
T.Čeponis atkreipė dėmesį į tai, kad negatyvi komunikacija vakarietiškų vakcinu atžvilgiu transliuojama iš federalinių Rusijos televizijos kanalų, kurie 100 proc. finansuojami Kremliaus režimo.
Vėliau, pasak jo, tos pačios žinutės yra talpinamos socialinėse medijose ir taip pasiekia mūsų kraštus. Iš pradžių rusų kalba, vėliau išverstos į vietines.
T.Čeponio teigimu, viešojoje erdvėje matomi teiginiai neva „Sputnik V“ vakcina yra pranašesnė už „AstraZeneca“ vakciną tėra tik iš vienos pusės vykdomo informacinio karo rezultatas.
„Viena pusė aktyviai komunikuoja ir į tai investuoja didelius pinigus, išnaudoja savo stambius informacinius kanalus ir specialistus. Tuo tarpu veidrodinio atsako iš Vakarų pasaulio šiuo klausimu nėra visai. Pastebime, kad kartais net ir bloga komunikacija iš autoritarinių režimų, kai mes duodame nulį komunikacijos, duoda apčiuopiamą rezultatą“, – sakė specialistas.
Anot jo, tai įrodo paprastas eksperimentas. Internetinėse paieškų sistemose įvedę „AstraZeneca“ vakcinos pavadinimą gausime daugyvę tendencingai neigiamos informacijos, o užklausos lange suvedus „Sputnik V“ – perdėtas liaupses ir pagyras.
