„Esame bangavimo stadijoje ir, panašu, po truputį banguojame į viršų. Tikrai nesame kritimo stadijoje“, – dabartinę pandemijos padėtį apibūdino A.Šimaitis.
Ar prasidedantis kilimas virs sprogimu?
Vertindamas bendrą dabartinę visos Lietuvos pandemijos situaciją, Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas pespėjo, kad esame panašioje vietoje, kurioje buvome prieš 3-4 savaites, „kai atrodė, jog prasideda kilimas, kuris galų gale vis dėlto netapo dideliu sprogimu“.
Anot A.Šimaičio, nors ilgą laiką buvome neigiamo viruso plitimo pagreičio fazėje, t.y. pandemija traukėsi, tačiau apie savaitę šis pagreitis vėl yra teigiamas. Ypač ši tendencija pastebima Rytų Lietuvoje, aplink Vilnių ir jo apskritį.
„Dabar vėl esame fazėje, kad jis vėl yra teigiamas ir vėl kylame. Nėra kažkokios tvarios tendendijos, kad mes dabar tikrai augame ar kylame, daugiau vyksta bangavimas vietoje ir ypač regionuose“, – nurodė jis.
Skaičiuojama, kad iš viso apie 20 savivaldybių naujų atvejų skaičius kyla, o apie 40 – krenta. Tokia dinamika laikosi apie 10 dienų. Tačiau, sekmadienio duomenimis, 35 Lietuvos savivaldybėse teigiamų tyrimų procentas pradėjo kilti į viršų.
A.Šimaitis akcentavo, kad praėjusią savaitę buvo nustatyta ir šiek tiek daugiau simptominio testavimosi dėl COVID-19 infekcijos atvejų, bet esminių skirtumų nuo vasario mėnesio neįžvelgiama.
„Tačiau tas simptominių atvejų teigiamas procentas svyruoja lygiai taip pat, kaip visi kiti pandemijos rodikliai. Dabar šiek tiek matome kilimą, bet iš esmės nėra sprogimo indikacijų ir to, kad situacija blogės, bet, jog situacija gerės, indikacijų irgi nėra“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas.
Tuo tarpu mirčių skaičius, analitiko duomenimis, yra stabilizuotas ir mirčių perteklius šiuo metu nefiksuojamas.
Ligoninėse stacionarizuojamų ir reanimacijoje atsiduriančių pacientų skaičius, pasak analitiko, žiūrint į bendrus Lietuvos skaičius, yra sumažėjęs, tačiau situacija labai priklauso nuo atskirų šalies regionų. Pavyzdžiui, Vilniuje kurį laiką tiek stacionaro, tiek reanimacijos lovų užimtumas kyla į viršų, o, tarkime, Šiauliuose, šie skaičiai krenta ir situacija gerėja.
Šią situaciją, A.Šimaičio teigimu, galėjo lemti viruso mutacijų plitimo pasiskirstymas šalies regionuose.
Vilniuje jau dominuoja britiškoji viruso atmaina?
Situaciją dėl viruso mutacijų Ministrų kabinetui pristatydamas analitikas pažymėjo, kad oficialūs sekoskaitos duomenys vėluoja kelias savaites ir paskutiniai skaičiai rodo 20 proc. „britiškos“ mutacijos Vilniuje, bet pagal kitus duomenis (S geno signalo praradimą) šis skaičius gali siekti 50 procentų.
„Sekoskaitos duomenys yra vasario 20 dienos, jei norime operatyviau pažiūrėti atmainų paplitimą, galime žiūrėti kitus parametrus, pavyzdžiui, parametras S geno iškritimas darant PGR testą, šitą mes galime pažiūrėt gana operatyviai.
Jei mes pažiūrim vasario 20 dieną, tas procentas buvo apie 20, kas ir buvo maždaug, kiek sudaro Vilniaus apskrity sekoskaitos duomenyse britiška atmaina, tačiau matome, kad per pastarąjį mėnesį tas procentas pakilo iki 50“, – sakė A.Šimaitis.
„Tai yra labai stipri koreliacija tarp to, kiek yra S geno iškritimų ir kiek yra britiškos atmainos, tai galima teigti, kad Vilniuje yra gerokai daugiau britiškos atmainos ne buvo vasario mėnesį, greičiausiai ji ir dominuojanti, turint omeny, kad ji yra pusantro karto labiau plitri ir nuo pusantro iki dvigubai daugiau mirtina“, – pridūrė jis.
Kur paplitusi daugiausia?
„Britiškoji“ viruso mutacija nemažą susirgimų dalį sudaro ir Marijampolės apskrityje, kuri iš raudonosios zonos nukrito į juodą. Tuo tarpu Šiaulių, Utenos ir Panevėžio apskrityse mutacijų beveik nebuvo fiksuota. Analitikas pabrėžė, kad tai reiškia, jog mutacija dar nėra paplitusi visoje Lietuvoje, o nuo jos priklauso ir situacija ligoninėse pagal savivaldybes.
Vyriausybės atstovas taip pat pažymėjo, kad situacija apskrityse smarkiai skiriasi, ir bendrai Lietuvoje vis dar dominuoja „ispaniškoji“ viruso atmaina.
„Žiūrint į bendrą Lietuvos situaciją sekoskaitos projekto turime, kad dominuojanti šiuo metu yra ispaniškos atmainos lietuviška versija, ji nuo vasaros pradėjo plisti ir buvo ta atmaina, kuri dominavo rudens bangoje.
Tačiau taip pat pradeda daugėti britiškos atmainos, kuri dabar sudaro maždaug apie 15 proc. visų, bet čia duomenys vasario mėnesio, nes sekoskaita vėluoja kelias savaites, ir turbūt dabar yra paprogresavus daugiau“, – sakė A.Šimaitis.
Apibendrindamas analitikas kalbėjo, kad esame nestabilioje padėtyje, kai vyksta atvejų bangavimas, tačiau didelio kilimo ar sprogimo atvejų, kaip kai kuriose kitose valstybėse, neįvyko. Tačiau situacija labai priklauso nuo atitinkamo šalies regiono.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą šalyje nustatyti 249 nauji COVID-19 atvejai, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223,2 atvejo.
