Praėjusią parą šalyje atlikti 7267 molekuliniai (PGR) ir 865 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 206 889 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 192 484 asmenys, deklaruota – 148 562 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 6943 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 865.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3427 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6925 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 5112 žmonių, antra doze – 4472 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyti 266 365 žmonės, abiem dozėmis – 104 771 asmuo.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų.
Septyni žmonės mirė ligoninėse, vienas – namuose.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1230 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 850 COVID-19 pacientų, iš jų 77 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 850 COVID-19 pacientų, 77 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 732 ligoniams, 50 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 98 žmonės.
Vaistų reguliuotojai skelbia, kad skiepas saugus, tačiau vis daugiau šalių skelbia laukiančios galutinių išvadų dėl skiepo saugumo. Galiausiai antradienio vakarą „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai sustabdyti nusprendė ir Lietuva.
Europos sprendimas dėl „AstraZeneca“ vakcinos
Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.
Europos Sąjungos farmacijos priežiūros institucija per virtualią spaudos konferenciją pabrėžė liekanti „tvirtai įsitikinusi“, kad šio preparato nauda nusveria riziką.
„Tebesame tvirtai įsitikinę, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda užkertant kelią COVID-19 su susijusia hospitalizacijos ir mirties rizika nusveria šio pašalinio poveikio riziką“, – sakė EVA vadovė Emer Cooke.
Nenori skiepo
Šalčininkų rajone bei Visagine kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, savivaldybės ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką.
„AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.
Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį rajone pirmąja doze paskiepyti vos trys žmonės, antrąja – 26.
Toks vakcinavimo tempas – lėčiausias šalyje.
Pasak administracijos direktoriaus, dauguma rajone gyvenančių senolių bijo vakcinuotis.
„Pas mus masė vyresnių nei 65 metų žmonių gyvena vienkiemiuose ir kaimuose, jie ten yra vieniši (...) Jie bijo pasekmių ir laukia pavasario, kol anūkai atvažiuos. Šiuo metu yra apie 50 proc. atsisakančiųjų“, – teigė vienas savivaldybės vadovų.
Visagino savivaldybės meras Erlandas Galalaguzas BNS sakė, kad šiuo metu mieste naudojama tik „Pfizer“ vakcina, nepanaudota nė viena „AstraZeneca“ dozė – iš viso jų susikaupė per 800.
„Ne, kol kas nėra. Mes naudojame tiek, kiek gauname, „Pfizer“, panaudojame visus skiepus, kol kas „AstraZeneca“ neturime nė vieno panaudoto, nes yra tam tikri apribojimai, kad galime skiepyti tik tam tikras amžiaus grupes. Ir dar, techninis dalykas – viename buteliuke yra dešimt dozių, atidarius buteliuką, reikėtų visas paskiepyti. Dešimties grupės mes tiesiog neturime“, – aiškino meras.
Skiepijimas savaitgaliais
Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į kritiką dėl savaitgaliais Lietuvoje sustojančio vakcinavimo nuo COVID-19 proceso, sako, kad Vyriausybė problemą mato, tad, gausėjant į šalį patenkančių vakcinų apimtims, daugės ir vietų, kuriose vyks gyventojų skiepijimas.
„Tikrai prieisime prie vakcinavimo savaitgaliais, plėsime ir vietas, kuriose vyks vakcinavimas. Kol kas vakcinų tiekimas nėra toks didelis, kad mes galėtume kalbėti apie vakcinavimo taškus ant kiekvieno kampo. Tačiau vakcinų tiekimui didėjant, lygiai taip pat didės ir vietų, kuriose vakcinavimas vyks“, – LRT radijui antradienį sakė premjerė.
Ji pažymėjo, kad, nepaisant to, jog yra objektyvių priežasčių, kodėl gali kuriam laikui susikaupti vakcinų kiekiai, Vyriausybė problemą mato ir ją yra pasiruošusi spręsti.
„Problemą matome, kad savaitės pabaigoje vakcinų lieka per daug, todėl plėsime vakcinavimą, ir manau, kad tai reiškia, jog vakcinavimas vyks ir savaitgaliais“, – pažymėjo I. Šimonytė. Kada tai galėtų prasidėti, pridūrė premjerė, bus nutarta pasitarus su Sveikatos apsaugos ministerija.
