„Tai – susiję su tų Europos šalių, kurios sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, vidaus politikos reikalais. Pasižiūrėkim į jų rinkimų kalendorių. Italijoje – rinkimai ant nosies. Vokietijoje rinkimai jau vyksta ir vyksta ne kanclerės Angelos Merkel ir jos vadovaujamos partijos naudai. Austrijos valdančioji koalicija braška. Slovakijoje – vyriausybės krizė.
Švedijos socialdemokratai irgi nerimauja dėl artėjančių rinkimų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – taip pat ant būsimų rinkimų slenksčio“, – kalbėjo Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ekspertu dirbantis buvęs Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, vertindamas vakcinos „AstraZenca“ vartojimo sustabdymą septyniolikoje Europos Sąjungos (ES) šalių.
Ar tiesiamas kelias rusiškai vakcinai?
Ar galėtų bent būti dalis tiesos, kad, boikotuodamos britų „AstraZeneca“ vakciną, net ir didžiausios ES šalys atvers kelią į ES Rusijoje sukurtai vakcinai „Sputnik V“?
„Ir atvers. Pirma – „Sputnik V“ pagaminta klasikiniu (viso „primušto“ viruso pagrindu) būdu. „Pfizer“ vakcinai panaudotas vieno viruso spyglio viena molekulė. „Modernai“ sukurti naudota pusė viruso. „AstraZeneca“ – naudota irgi pusė viruso.
Rusijos valstybinis Gamalėjos nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, beje, bendradarbiaudamas ir su Izraelio mokslininkais, savo sukurtai „Sputnik V“ vakcinai, naudodamas vadinamąjį viruso suspaudimo metodą, gudriai vertino situaciją Europoje – juk galimybę gaminti klasikiniu būdu sukurtas vakcinas turi ne viena šalis – ir Prancūzija, ir Slovakija, ir Italija. Kitaip tariant, rusai tiesiog parduos savo vakciną. Tuo tarpu „Pfizer-BioNTech“ ar kitų vakcinų technologijos – kur kas sudėtingesnės ir kažin ar jas kas nors kitas sugebėtų pagaminti“, – svarstė V. Andriukaitis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kuo greičiau savo mokslininkus sukurti „AstraZeneca“ spaudė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o „Sputnik V“ – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Abiem atvejais buvo siekta, kad vakcinos būtų sukurtos greituoju pripažinimo keliu. B. Johnsonas labai norėjo, kad britai aplenktų Vokietijos ir JAV vakciną „Pfizer-BioNTech“. Tose lenktynėse dalyvavo ir „Sputnik V“. Bet rusams pritrūko klinikinių tyrimų apimties.
Tuomet V. Putinas įsakė skiepyti kariuomenę. Dabar jau Rusija pateikė Europos vaistų agentūrai (EVA) paraišką registruoti jos vakciną.
A. Merkel rusiška vakcina nekelia įtarimų?
Vokietijos kanclerė A. Merkel dar šių metų vasario pradžioje kalbėjo, kad visos vakcinos yra laukiamos ES, jeigu tik jas patvirtins EVA.
Sausį A. Merkel kalbėjosi su Rusijos prezidentu V. Putinu apie rusiškos vakcinos perspektyvas ES ir net siūlė pasitelkti į pagalbą Vokietijos Paulio Ehrlicho institutą, teikiant „Sputnik V“ paraišką dėl vertinimo EVA.
Vokietijos kanclerė Rusijos vadovui netgi pažadėjo, kad, jei „Sputnik V“ bus patvirtinta EVA, tuomet Vokietija galės kalbėti apie bendrą jos gamybą ir vartojimą.
Ar pagrįsti įtarimai?
Ir Lietuva, ir kitos ES šalys sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos, kuria visame pasaulyje jau paskiepyta apie 17 mln. žmonių, naudojimą dėl įtarimų, esą ji žmogaus organizme gali sukelti tromboemboliją (kraujo krešulių susidarymą – red.).
„Jeigu, leidžiant vakciną, pataikoma ne į raumenį, o į – kraujagyslę ir žmogus turi staigų kraujo krešėjimo sindromą, krešulys gali susidaryti. Bet tokie atvejai – itin reti. Gal Lietuvoje ir yra keli šimtai žmonių, turintys tokį sindromą. Bet labai abejočiau, kad iš karto po vakcinavimo nuo COVID-19 užsitrombuotų plaučiai“, – pasitelkęs savo kardiochirurgo patirtį, aiškino V. Andriukaitis.
Jo žiniomis, pernai Lietuvoje 279 ligoniai dėl kraujo krešumo patyrė mirtiną plaučių emboliją.
„Ir tokia komplikacija žmones ištiko be jokio vakcinavimo. Tai kodėl apie niekas nekalba“? – stebėjosi V. Andriukaitis.
Jis neabejojo, kad ketvirtadienį EVA neprieštaraus, kad žmonės, jau gavę pirmąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę, būtų ja skiepijami ir antrą kartą.
Tačiau V. Andriukaitis pripažino, kad tvirtinant ir pradedant „AstraZeneca“ gaminti būta visos jos strategijos klaidų ir suklupimų: „Iš pradžių buvo suklupta dėl pagreitinto pripažinimo, po to EVA teko pristatyti papildomus dokumentus. Negana to, strigo gamyba ir dar paaiškėjo, kad ši vakcina buvo kažkur pardavinėjama. Visa tai – tik į naudą kitų vakcinų gamintojams“.
Stabdyti vakcinos naudojimą – pavojinga
Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, infekcinių ligų specialistas Vytautas Usonis, paklaustas, ar po „AstraZeneca“ vakcinos suleidimo žmogaus organizme galėtų staiga susidaryti trombai, abejojo: „Taip neturėtų būti. Bent jau viešoje erdvėje nėra patikimų duomenų, kad po skiepijimo šia vakcina būtent taip ir atsitiko“.
Profesorius, dalindamasis savo žiniomis, teigė, kad Oksfordo universiteto mokslininkų grupė, kūrusi „AstraZeneca“ vakciną, EVA pateikė visą išsamią informaciją: „Apskritai, britai ypatingai skrupulingai ir griežtai tikrina visus savo medikamentus, todėl abejočiau, ar jie būtų drįsę paleisti į rinką kruopščiai nepatikrintą vakciną.
Be to, Didžiojoje Britanijoje jau daug metų puikiai veikia vakcinavimo sistema. Kita vertus, ar Lietuvoje yra patikrintų ir patikimų duomenų, kad būtent „AstraZeneca“ kam nors sukėlė rimtų ar net mirtinų komplikacijų“?
V. Usonio įsitikinimu, stabdyti jau pradėtą vakcinavimą „AstraZeneca“, kai tiek daug žmonių yra paskiepyti pirmąja jos doze, yra labai pavojinga: „Žmonės laiku negaus apsaugos nuo mirtinos COVID-19 ligos tik dėl to, kad buvo paskleisti nepatikrinti faktai dėl pavojaus. Juk visoje ES iš 11-12 mln. paskiepytų žmonių buvo užfiksuoti tik dvidešimt septyni atvejai, kai po skiepo šia vakcina kilo komplikacijos“.
