Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Italija ir daugiau nei tuzinas kitų šalių praėjusią savaitę ir šios pradžioje nutarė palaukti, ką pasakys EVA, o savo sprendimą pavadino tik „atsargumo priemone“. Nerimauta, kad „AstraZeneca“ vakcina gali būti susijusi su kraujo krešuliais. Tiesa, nacionalinių valstybių veiksmai jau tada prieštaravo pasaulinių sveikatos agentūrų patarimams.
Ryšio tarp kraujo krešulių ir vakcinos nebuvo nustačiusi, nei EVA, nei plaukus nuo galvos rovęsi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai, kurie karštligiškai ragino Europą pasitikėti mokslu ir tęsti skiepijimą.
Pavyzdžio, kiek jau prarasta, toli ieškoti nereikia. Europoje vakcinacijos programa septynmyliais žingsniais atsilieka nuo Jungtinės Karalystės, kuri dėl „AstraZeneca“ vakcinos nesudvejojo nė minutei.
Jungtinė Karalystė jau skina vakcinacijos vaisius
Skiepas Jungtinėje Karalystėje davė akivaizdžią naudą. Čia jau buvo panaudota daugiau nei 11 milijonų „AstraZeneca“ dozių, empiriniai duomenys jau aiškiai rodo, kad vakcinos mažina sergamumą infekcija, mažiau pacientų tenka gultis į ligoninę.
Šeštadienį šalis paskelbė paskiepijusi jau pusę visų suaugusiųjų arba net 27 milijonai žmonių. Todėl Jungtinėje Karalystėje jau sklando ir itin optimistinės nuotaikos.
Britų premjeras Borisas Johnsonas netgi prižadėjo, kad nuo birželio 21 d. šalis galės gyventi taip, kaip iki pandemijos.
Po to netgi buvoi išparduoti bilietai keletą didelių vasarą Jungtinėje Karalystėje vyksiančių festivalių. Tuo metu likusi Europa jau susitaikė, kad masinių renginių šią vasarą dar nebus. Žinoma, B.Johnsonas savo pažadą dar gali atsiimti, bet nei optimizmo, nei pasitikėjimo vakcina subrandintų vaisių iš britų jau neatimsi.
Beje, pats B.Johnsonas penktadienį ir pats pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina.
Europos vyriausybių veiksmai nustebino ekspertus ir sukėlė begalę klausimų žmonėms, kurie jau buvo paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina arba tam ruošėsi.
Tačiau sveikatos ekspertai siunčia raminančią žinią. Užregistruoti kraujo krešulių atvejai tarp paskiepytųjų yra reti ir jų skaičius nedidesnis, nei tarp nepaskiepytų asmenų.
„Šią akimirką, nematau jokios priežasties, kodėl bet kuri šalis turėtų stabdyti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą. Tame nėra jokios logikos“, – dar prieš EVA sprendimą CNN sakė Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas Headas.
„Šios vakcinos apsaugo nuo viruso. Jas būtina panaudoti, kuo skubiau. Skiepijimo kampanijos pristabdymas be labai svarių priežasčių šiuo metu atrodo kaip blogas žingsnis“, – pridūrė jis.
Žala skiepijimo programai
Kritikos strėlės „AstraZeneca“ preparato link skrieti ėmė dar sausį. ES vadovai įsivėlė į konfliktą su farmacijos kampanija dėl to, kad ši sumažino pagal pasirašytą sutartį prižadėtą vakcinos dozių kiekį. Vėliau dauguma Europos valstybių abejojo dėl vakcinos veiksmingumo vyresnio amžiaus žmonėms, bet galiausiai savo požiūrį pakeitė. Bet peštynės dėl skipeų tęsėsi. ES taip pat ėmė blokuoti „AstraZeneca“ vakcinos eksportą į kitus žemynus.
Nepasitikėjimo aura Europoje „AstraZeneca“ skiepo vis neapleidžia. Po EVA sprendimo šalys viena po kitos paskelbė atnaujinančios šios vakcinos naudojimą, tačiau nerimaujama, kad dvejonės dėl „AstraZeneca“ preparato gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.
„Man kelia nerimą vakcinų dvejonės visoje Europoje“, – sakė M.Headas, pavadindamas ankstesnius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus apie „AstraZeneca“ skiepo efektyvumą vyresnio amžiaus žmonėms, „nenaudingais“ ir pabrėždamas, kad naujausios baimės dėl kraujo krešulių gali sukelti šūsnį naujų problemų.
„Atsiradusi baimė gali padidinti vakcinos nauda abejojančių žmonių skaičių“, – sakė jis. Tyrimai rodo, kad tie patys prancūzai ir taip gana skeptiškai nusiteikę vakcinų nuo COVID-19 atžvilgiu.
Net susirūpinimas dėl vieno konkretaus gamintojo skiepo gali atidėti pasaulio pergalės prieš pandemiją planus. „Mes nenorime, kad žmonės pasakytų, aš lauksiu kitos vakcinos. Kitų vakcinų mes dar neturime pakankamai. Jeigu žmonės lauks, jie ilgiau bus neapsaugoti nuo viruso, susirgimo atvejų bus daugiau, negu galėjo būti, jei pasitikėjimas vakcina nebūtų susvyravęs“, – sakė M.Headas.
Dvejonės padidins mutacijų grėsmę Lietuvoje?
Užkrečiamųjų ligų specialisto profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) antradienį priimtas sprendimas ir dvi dienas nevykęs skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina buvo didelė klaida, kuri pavojinga dėl kelių priežasčių.
„Jei žmonės praleis antrą skiepo dozę, nesvarbu, kokia tai būtų vakcina, nesusiformuos pilnavertis imunitetas, ir virusas tuo pasinaudos – kitaip sakant, virusui atsiras geresnė galimybė mutuoti.
Dabar daug kalbama apie viruso mutaciją, kodėl jis taip sparčiai mutuoja. Viena iš priežasčių – jis labai sparčiai plinta, yra daug užsikrėtusių žmonių, imunitetas veikia nevienodai.
Kuo daugiau bus žmonių, kurie turės „šiokį tokį“ imunitetą – arba dėl to, kad jis išblės po ligos, arba bus ne pilnai vakcinuoti, ar nesusiformuos pilnavertis imunitetas, atsiras galimybė vystytis atsparioms mutacijoms, ir, sakykime, piktesnėms mutacijoms.
Tai – dar vienas iš pavyzdžių, kodėl sukelta abejonė pavojinga, jei žmonės negaus antros dozės“, – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo S.Čaplinskas.
Parengta pagal CNN
