Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 195 tūkst. 115 asmenų, deklaruota – 151 tūkst. 721 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 7429 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 823.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 6099 žmonės, antra doze – 1280 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 281 tūkst. 871 žmogus, abiem dozėmis – 126 tūkst. 143 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių metų.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7082 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1260 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 820 COVID-19 pacientų, iš jų 93 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 820 COVID-19 pacientų, 93 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 691 ligoniui, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 65 žmonės.
Kada prasidės masinė vakcinacija?
Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu. Tikrai taip gali būti, tikrai nelaikysime tos vakcinos šaldytuve, kol kitos prioritetinės grupės su kitomis vakcinų rūšimis pasivys“, – interviu BNS pirmadienį sakė J. Grebenkovienė.
Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ministerija siekia išlaikyti panašias skiepijimo apimtis visoje šalyje.
„Jei matome didėjančius skirtumus, pradedame perskirstyti vakciną taip, kad šiek tiek suvienodintume situaciją, kad nebūtų taip, jog viena pradeda masinę vakcinaciją, o kiti dar skiepija lėtinėmis ligomis sergančius“, – aiškino kanclerė.
Skiepys ir savaitgaliais
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys netenkinta, todėl artimiausiu metu vakcinavimo centruose žadama skiepyti ir savaitgaliais.
„Rytoj mes turime susitikimą su savivaldybėse veikiančiais vakcinavimo centrais, ruošiamės tartis ir jau kviesime pradėti darbą ir šeštadieniais, ir sekmadieniais“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
„To iki šiol nedarėme sąmoningai, nes su tais vakcinų likučiais buvo pilnai susitvarkoma ir paprastomis darbo dienomis, šiandien situacija jau yra kita“, – teigė jis.
Šalies vadovų skiepai
„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso pasiskiepijo šalies vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat A.Dulkys. Taip jie siekė padidinti gyventojų pasitikėjimą šia vakcina.
„Labai raginu žmones negaišti, nelaukti, nesvarstyti eiti skiepytis ta vakcina, kuria nori skiepytis“, – teigė prezidentas.
„Man labai gaila, kad šitai vakcinai pasitikėjimo pritrūko ir tikrai tą matom objektyviai iš vakcinavimo duomenų“, – žurnalistams po skiepo sakė I.Šimonytė.
„Puikiai jaučiuosi. Tik bakst ir viskas“, – žurnalistams iškart po skiepo Naujosios Vilnios poliklinikoje sakė A.Dulkys.
„Manau, kad politikų pareiga šioje situacijoje yra pasiskiepyti, parodyti, kad pasitiki „AstraZeneca“ skiepu ir, žinoma, paraginti visus skiepytis“, – pirmadienį kalbėjo Seimo pirmininkė.
Pasigenda ambicijos
Ambiciją iki vasaros vidurio nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų keliantis prezidentas G.Nausėda sureagavo į Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės teiginį, kad masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso gali būti šiek tiek pavėlinta. Šalies vadovo teigimu, Lietuva vis dar gali pasieki kolektyvinį imunitetą iki vidurvasario. Be to, pažymėjo prezidentas, kartais jam susidaro įspūdis, kad siekiant ambicingų tikslų, Lietuvoje yra kažko bijoma.
„Kartais man atrodo, kad mes truputį kažko bijome, kažkiek mes susikuriame atsargumo rezervą. Vietoj to, kad pasakytume: šioje vietoje, broliai lietuviai, imame ir padarome iki vasaros vidurio. Jeigu du vakcinų tiekimu bus gerai – mes galime tai padaryti. Galime aplenkti daugelį kitų ES valstybių, kurios galbūt stabčioja, žiūri ar dar kažką daro. Padarome ir gyvename ramiau. Toks mūsų tikslas“, – žurnalistams pirmadienį, viešai pasiskiepijęs nuo COVID-19 „AstraZenecos“ vakcina, sakė prezidentas.
Pasak jo, panašius tikslus neseniai pakartojo turinti ir Prancūzija.
„Šiandien tiesiog neatsitiktinai Prancūzijai atstovaujantis komisaras pareiškė, kad iki Bastilijos paėmimo (minėjimo – ELTA) dienos, t.y. iki vidurvasario, Prancūzija ketina įgyvendinti masinę vakcinaciją ir įgyti visuotinį imunitetą“, – teigė G. Nausėda.
Rekordinė vakcinų siunta
Pirmadienį į Lietuvą atgabenta keturioliktoji gamintojo „BioNTech ir Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 43290 vakcinos dozių – tai yra iki šiol didžiausia Lietuvą pasiekusi šio gamintojo vakcinų partija, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
Didžioji dalis vakcinų pirmadienį pasieks skiepijimo centrus.
Gamintojo nurodymu 5850 vakcinos dozių realizavimas buvo laikinai sustabdytas laiku negavus dalies krovinio logistinės informacijos.
Gamintojo leidimas tęsti vakcinos transportavimą ir naudojimą buvo gautas pirmadienį po pietų. Sustabdyta siuntos dalis į savivaldybes iškeliaus antradienį.
