„Labai natūralu, kad virusas vystosi. Jo tikslas gi yra, kad kuo greičiau, kuo daugiau žmogaus ląstelės jo pridaugintų. Ir jau pastebėta, kad ta vadinamoji Pietų Afrikos atmaina, kuri pirmiausia ten buvo identifikuota, pasižymi tuo, kad virusas plinta greičiau, galbūt sukelia sunkesnę klinikinę eigą.
Tai reiškia, kad gali būti didesnis apkrovimas sveikatos priežiūros įstaigoms, kai virusas greičiau plis. Na, ir panašu, kad tie pirmieji skiepai, kurie buvo sukurti, gali veikti ne taip efektyviai, kaip prieš tą pirminę, Uhano atmainą“, – „Lietuvos ryto“ televiziijos laidoje „Nauja diena“ ketvirtadienį kalbėjo S.Čaplinskas.
Pasak jo, taip manyti leidžia jau pirminiai tyrimų duomenys. Tačiau sunku nuspėti, kaip virusas mutuos toliau. Virusai, kaip taisyklė, keičiasi taip, kad galėtų kuo plačiau ir greičiau plisti. Be to, profesoriaus manymu, apie mutacijų plitimą Lietuvoje žinoma nepakankamai.
„Mes paprasčiausiai neturime duomenų, kur ir kaip virusas plinta. Vien tik pasakyti, kad užfiksavome protrūkį, kur užsikrėtė keli tarpusavyje susiję asmenys ir neaišku nuo ko jie užsikrėtė, kur toliau virusas cirkuliuoja. Čia nėra stebėsena, nėra tokia epidemiologinė priežiūra, kurią siūlo Pasaulio Sveikatos organizacija.
Tik faktą konstatuojame. Vaizdžiai tariant, tik pasakome, kad vaikas vėl prisidirbo. Tai tada mes jį bauskime. Jeigu toliau neklauso, reiškia dar labiau bauskime. Ir čia mes turime užburtą ratą, neanalizuojame kaip ir kodėl virusas plinta, o tik bandome tęsti draudimus ir ribojimus“, – kovos prieš pandemiją strategiją kritikavo profesorius.
Kaip ilgai vakcina apsaugo nuo viruso
S. Čaplinsko teigimu, turimi tyrimų duomenys rodo, kad vakcinos suteikia mažesnę apsaugą nuo susirgimo naujomis viruso atmainomis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad skiepus reikėtų nurašyti, kaip neveiksmingą priemonę. Priešingai. Pasak profesoriaus, vakcinuojant reikėtų „įjungti kosminį greitį“, nes skiepai bent dalinę apsaugą suteikia net ir prieš pavojingesnes atmainas.
Užkrečiamųjų ligų specialisto teigimu, derėtų nusiteikti tam, kad virusas taps sezonine liga.
„Eina kalba, kad virusas vis tik taps sezoniniu įsitvirtins žmonių populiacijoje ir mes turėsime su juo nuolat gyventi. Pagal kitų epidemijų patirtį tikėtina, kad stipriausia paprastai būna antroji banga, ko mes ir susilaukėme. Kadangi virusas mutavo dabar trečioji banga irgi gali būti pakankamai stipri“, – prognozavo S.Čaplinskas.
Lietuvoje pastebimas vakcinacijos programos problemas S.Čaplinskas sieja su komunikacijos trūkumu. Anot jo, dėl to buvo galima prognozuoti, kad visuomenei neįsisamoninus skiepų svarbos, vakcinacija vyks vangiai. Tuo metu vadinamieji „antivakseriai“ nesnaudė.
„Visgi gana daug yra tų sąmokslo teorijų, įvairių prieš skiepus nusiteikusių žmonių. O socialinės medijos eroje jie gali labai greitai keistis informacija, jų balsas paprastai remiasi ne mokslu, o emocijomis, yra labai plačiai girdimas. Į tai buvo nuolat atkreipiamas dėmesys, bet komunikacijos strategijos iki šiol nėra“, – teigė S.Čaplinskas.
Pasak jo, nepaisant vakcinai atsparesnių atmainų plitimo, norint suvaldyti pandemiją vis tiek pakaktų, kad pasiskiepytų bent 70 proc. gyventojų.
Tačiau profesorius ragino nepamiršti, kad turima omenyje visa populiacija, įskaitant ir vaikus. Jie juk taip pat gali pernešti virusą. Negana to, su laiku imunitetas blėsta. Todėl metų pradžioje paskiepyti žmonės, jų pabaigoje gali nebeturėti pakankamai stipraus imuniteto. Tiesa, „likutinė viruso atmintis“ išlikusi organizme gali lemti, kad net ir užsikrėtęs žmogus liga persirgs palyginti nesunkiai.
Tiesa, klinikiniai vakcinų nuo COVID-19 bandymai su vaikais dar tik prasidėjo. Bet profesorius įsitikinęs, kad su laiku bus įrodyta, kad vakcinos tinka ir nepilnamečiams.
Ar vasarą gyvensime normaliai
S.Čaplinsko manymu, nepavykstant paskiepyti vyresnio amžiaus žmonių, prasminga būtų skiepą pasiūlyti ir jaunesniems. Tai esą geriau, nei laikyti nepanaudotą vakciną sandėliuose ir laukti, kol skiepytis suskubs dvejojantys senjorai.
„Jeigu vakcina guli, tai galbūt reikėtų nuleisti tą kartelę žemyn, išplėsti skiepijamų žmonių grupes. Nes ką gali žinoti, kada koks jaunas žmogus gali užsikrėsti ir galbūt net sunkiai susirgti. Lygiai taip pat gali perduoti virusą savo seneliui, kuriam liga gali baigtis labai blogai“, – įspėjo profesorius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau žmonių įgis imunitetą prieš virusą, įtakos jo pavojingumui gali turėti ir sezoniškumas.
„Dabar ateina šiltasis metų periodas. Galime tikėtis, kad virusas plis ne taip sparčiai. Na, ir panašu, kad po 3-4 metų, priklausomai nuo to, kiek plačios bus imunizacijos programos, bet pabrėžčiau pasaulyje, o ne tik Lietuvoje ar Europoje, tai galbūt šitas virusas taps toks, kaip ir kiti koronavirusai. Tai yra šaltuoju metų periodu jo paplitimas suaktyvės, bet nesukels tiek daug sunkių klinikinių išeičių ir mirčių“, – teigė profesorius.
S.Čaplinskas sakė, kad viruso sezoniškumas susijęs su aplinkos biologija, šiltuoju metu laiku jo galimybės plisti nėra tokios geros. Be to, keičiasi ir žmonių elgsena. Gyventojai daugiau laiko praleidžia gryname ore – mažiau uždarose, menkai vėdinamose aplinkose. Šis dėsnis nuo seno puikiai žinomas ir galioja įvairioms infekcijoms. Todėl galima tikėtis, kad vasarą koronaviruso plitimas sulėtės.
„Natūralūs peršalimo ligų pikai visada buvo. Medikai juk net galėdavo nežiūrėdami į kalendorių, o žiūrėdami ligų statistiką galėjo pasakyti, koks tai metų laikas. Šaltuoju metų laiku išaugdavo ne tik peršalimo ligos, bet ir jų komplikacijos. Padaugėdavo širdies ir kraujagyslių ligų ir t.t.
Vasarą koronaviruso plitimas sulėtės. Bet aš tikrai manau, kad vasarą aš ir mano artimiausi žmonės į prekybos centrą eisime teisingai užsidėję medicinines kaukes. Tam tikri savęs ribojimai, sąmoningai priimti elgesio elementai, ko gero, išliks dar ilgam.
Mes visi išmokome prisisegti saugos diržus, važiuodami automobiliu. Lygiai taip pat visi supratome, kodėl reikia plauti rankas, laikomąsi kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, kodėl turi būti naudojamos medicininės kaukės“ , – sakė profesorius.
Pasigenda empatijos
Visgi S.Čaplinskas mano, kad dalis valdžios taikomų karantino priemonių duoda daugiau žalos, nei naudos.
„Tačiau tie platesni judėjimo ribojimai, ypač tam tikrų teritorijų, uždarymas, „užrakinimas“.... nuo pat pradžių pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad tai yra labai daug šalutinių neigiamų poveikių duodanti priemonė ir ji negali būti ilgai taikoma.
Iš esmės turi būti taikomi ribojimai daugiau nukreipti į tam tikras veiklas, sritis. Pavyzdžiui, jeigu diagnozuojama infekcija kažkokioj klasėj, tai galbūt nereikia uždaryti viso miesto arba visos mokyklos, pakaktų izoliuoti tą klasę.
Vaizdžiai tariant, jeigu žmogui lūžo mažasis rankos pirštelis, tai galbūt tą pirštą reikia imobilizuoti, o ne jį nukirsti, ar sugipsuoti abi žmogaus rankas“, – dėstė profesorius.
Jis tvirtina, kad per dideli ribojimai demotyvuoja gyventojus, sukelia pandeminį nuovargį. Bejėgiškai pasijautę, situacijos įkaitais tapę žmonės dažnai visiškai atmeta ribojimus.
S.Čaplinsko tikinimu, saugiai dirbti pasiruošusiems verslo sektoriams, tokia galimybė turėtų būti suteikiama jau dabar, o sprendimus priimantys asmenys nesugeba tinkamai suprasti žmonių, kurie dėl griežtų ribojimų patiria didelius praradimus.
„Manyčiau, problema yra ta, kad žmonėms, kurie patarinėja sprendimų priėmėjams trūksta empatijos. Akademinį ar valdišką darbą dirbančiam žmogui niekas per daug nepasikeitė. Jam galbūt netgi patogiau dirbti iš namų.
Kai trūksta empatijos ir nesuprantama, kad ne visos šeimos gali darniai gyventi vien dėl to, kad jei dviejų kambarių bute trys vaikai, du kompiuteriai, reikia dirbti iš namų.
Jau nekalbant apie tai, kad žlunga verslai. Pasimato ta neteisybė, kai kitose šalyse tie verslai nežlugdomi, o pas mus skirtingiems prekybos centrams sudaromos nevienodos galimybės“, – sakė S.Čaplinskas.
