„Pagrindinis artimiausio laiko iššūkis ir uždavinys – kaip įmanoma geriau panaudoti tas vakcinas, kurių gausime labai nemažai. Šią savaitę savivaldybėms yra ar jau bus paskirta daugiau nei 130 tūks. dozių. Pirmai dozei bus galima skirti beveik 100 tūkst. Savivaldybės tikrai galės paskiepyti ne taip mažai rizikos grupėje esančių asmenų“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Tuo tarpu iš naujienų portalo lrytas.lt pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacijos paaiškėjo, kad, kai Lietuva gyveno kone karo sąlygomis ir nelygioje kovoje su mirtinu virusu kovojo plikomis rankomis, „Pfizer-BioNTec“ vakcinos buvo išpilta lauk net 4700 dozių.
Praėjusį savaitgalį, pasklidus informacijai socialiniuose tinkluose ir „iš lūpų į lūpas“, kad Šalčininkuose žmonės atsisako „AstraZeneca“ vakcinos, vilniečiai būriais važiavo skiepytis į šį miestą.
Kai kurie laimingieji, stovėję gyvoje eilėje, prasitarė, esą Šalčininkų medikai nusprendė kviesti visus norinčius pasiskiepyti „AstraZeneca“ ne tik dėl to, kad jos kažkas atsisakė, bet dar ir todėl, kad jau ėjo į pabaigą jos panaudojimo terminai.
Kodėl pritrūko drąsos šeštai dozei?
„Kol Europa nenaudojo šešių dozių, o gamintojas nedavė leidimo tokiam naudojimui, nepanaudojome 4700 dozių. Gamintojas leido naudoti šeštąją dozę su sąlyga, kad būtų naudojami specialūs švirkštai“, – teigiama SAM pateiktoje informacijoje.
Po trečiadienį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio jo vadovas Antanas Matulas teigė, kad išsiaiškinta, jog pastaruoju metu vakcinos jau nebeišpilinėjamos: „Žinoma, tai priklauso nuo vakcinavimo organizacinių dalykų. Kaip supratome, kad šiuo metu jau laisviau prieinama vakcina „AstraZeneca“.
Bet turėtų būti suteikiama dar daugiau teisių savivaldybėms. Kai žmonės neatvyksta skiepytis, turėtų būti nustatyta lankstesnė tvarka, kaip panaudoti vakcinas, kad, likus kelioms vakcinos dozėms neiškiltų dilema, ar jas išmesti, ar rasti ką paskiepyti. Ministerija mus patikino, kad jau porą mėnesių vakcinos nėra išpilamos“.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą kritikavo dabartinį ministrą Arūną Dulkį, kad šis, paisydamas įvairių biurokratinių reikalavimų, kurį laiką delsė panaudoti šeštąją „Pfizer-BioNTec“ vakcinos dozę. A.Verygos įsitikinimu, nieko nebūtų atsitikę, jei kolega A.Dulkys būtų elgęsis drąsiau.
Tačiau taip pat buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino A.Dulkio vietoje būtų irgi neleidusi naudoti šeštosios „Pfizer-BioNTec“ dozės, kol jos gamintojai ir Europos vaistų agentūra (EVA) tam nebūtų pritarusi.
Virusinių ligų žinovas, Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, remdamasis savo patirtimi, aiškino, kad vakcinų gamintojai nuo seno įpila jų daugiau, nei būna nurodyta ant pakuočių.
Kalbėdamas apie šeštąją „Pfizer-BioNTec“ vakcinos dozę, kuri būdavo išpilama, profesorius teigė, kad jai panaudoti reikėjo specialių švirkštų: „Oficialiai nurodyta, kad šios vakcinos buteliukuose yra penkios dozės. Bet visi puikiai matė, kad tos vakcinos yra daugiau. Kai kuriose šalyse buvo panaudojamos net septynios vakcinos dozės. Tik reikėtų žinoti, kad visada kažkoks vakcinos kiekis lieka ir ant švirkšto sienelių, ir adatoje, todėl tam, kad būtų labai tiksliai suleista tiek, kiek jos reikia, būtina naudoti specialius, itin sandarius švirkštus“.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis teigė turįs žinių, kad tie, kurie, į Lietuvą tiekė tuos specialius švirkštus, galėjo neblogai užsidirbti: „Tai kažkodėl visi nutyli. Juk ne saugant mūsų sveikatą kurį laiką buvo nepanaudojama ta šeštoji dozė, o tam, kad kažkas, veždamas tuos švirkštus, galėtų užsidirbti milijonus“.
Šalčininkuose stovėjo gyva eilė
„Stovėjome gyvoje eilėje, kaip sovietmečiu prie parduotuvių, kai būdavo „išmetama“ kokių nors deficitinių prekių“, – linksmai portalui lrytas.lt pasakojo viena vilnietė, praėjusį šeštadienį Šalčinikuose pasiskiepijusi „AstraZeneca“ vakcina. Su ja kartu iš Vilniaus buvo nuvažiavę dar apie dešimt draugų.
„Mes niekur neskubėjome. Vyko akcija. Šalčininkų rajono savivaldybė sudarė sąrašus, ką skiepyti pirmiausia. Buvome gavę aštuonis šimtus „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Jos galiojimas baigsis gegužės pabaigoje, o, kadangi mūsų rajone vakcinavimas vyksta vangiai ir daug kas vengia tos „AstraZeneca“, buvo leista pasiskiepyti ir vilniečiams. Bet jų nebuvo daug“, – portalui lrytas.lt pasakojo Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Danelja Laimutė Sliževska.
Pasak jos, ateinantį savaitgalį surengti panašią skiepijimo akciją sutrukdys Velykos.
Klaipėdoje irgi nusidriekia eilės
Išgirdęs klausimą, ar tiesa, kad Klaipėdoje yra susikaupę apie 30 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nusijuokė: „Ką jūs! Dviejų tūkstančių jau nebelikę. Praėjusios savaitės pabaigoje turėjome apie pusketvirto tūkstančio, o per savaitgalį, kai leidome žmonėms laukti šios vakcinos gyvoje eilėje, vakcinos ženkliai sumažėjo“.
Pasak V.Grubliausko, vakcinavimo centras Klaipėdoje veiks ir šeštadienį prieš Velykas.
Reikiau skubiau koreguoti vakcinavimo planus
Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai ir jame dalyvavę ekspertai ragino ministrą A.Dulkį kuo greičiau koreguoti šiuo metu galiojančią vakcinavimo tvarką, kai paisoma įvairių prioritetinių žmonių grupių pirmumo. Pasak profesoriaus V.Usonio, jau laikas atsisakyti tų prioritetinių grupių ir, siekiant visuomenės imuniteto, leisti skiepytis visiems žmonėms, kurie to nori.
Šiuo metu šalies savivaldybėse veikia 75 skiepijimo centrai. Taip pat skiepijama ir 325 valstybės įstaigose. Atlikti vakcinavimą leista 90-čiai privačių įstaigų, nors jų Lietuvoje yra apie penkis šimtus.
