Praėjusią parą šalyje atliktas 9521 molekulinis (PGR) ir 4748 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 349,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 217 865 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 200 266 asmenys, deklaruotas 156 831 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 9645 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 53 080.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3594 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7296 mirtys.
Praėjusią parą paskiepyta beveik 17 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 365 žmonės, antrą – 2489, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 364 tūkst. 930 asmenų, abiem – 168 740.
Didysis Velykų savaitgalis dar kartą bus kitoks. Didmiesčiai ragins ne margučius ridenti, o kvies į skiepijimo akcijas. Vilties, kad pavyks užbėgti už akių viruso plitimui teikia ir žinia, kad vakcinos apsaugo ir Lietuvoje jau rastos Pietų Afrikos atmainos.
Netenkina senjorų skiepijimas
Vyresnių nei 80 metų senjorų skiepijimą reikia „gerinti dramatiškai“, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Mūsų skiepijimo procesas yra pakankamai spartus, bet ne visai taiklus. Turime keisti strategiją, ieškoti būdų, kaip galima pasiekti tuos senjorus. Galbūt ne visi atsiliepia į skambutį, žinutę, su jais reikia kontaktuoti kitais būdais. Šį rodiklį reikia gerinti ir reikia gerinti dramatiškai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėjas.
„Čia yra problema, prezidentas ją aptarė su didžiųjų miestų merais. Situacija Kaune ir Vilniuje yra šiek tiek geresnė nei vidutiniškai Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje paskiepyta beveik 47 proc. vyresnių nei 80-ies metų žmonių, Kaune – apie 46 proc., kai bendrai Lietuvoje paskiepytų vyresnių senjorų dalis siekia apie 40 procentų.
Anot S.Krėpštos, pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
Ministerijos reakcija į mero pokštą
Po Raseinių rajono mero Andriaus Bautronio bandymo „pajuokauti“ feisbuko paskyroje, esą į Raseinių rajoną atkeliauja „Sputnik V“ vakcinos siunta, sureagavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Dar ryte ministerija kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama pagalbos paneigti mero „pokštą“. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta sako, kad tokiais klausimais, esant įtemptai epidemiologinei situacijai, juokauti nederėtų.
Kaip tvirtino ji, ministerija sulaukė nemažai įvairių nuomonių dėl išplatintos melagingos informacijos apie atsiradusią galimybę skiepytis „Sputnik V“ vakcina.
Skiepijimo tvarką keisti atsisako
Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus raginimą laisviau leisti naudoti COVID-19 vakcinų likučius, teigia, kad dabartinėje situacijoje visų pirma būtina paskiepyti rizikos grupės asmenis. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad institucijos neturėtų bandyti pasilengvinti sau darbo motyvu, jog neranda rizikos grupei priklausančių vakcinuotis norinčių gyventojų.
„Prioritetas skiepijimo vis dėlto yra žmonės, kurie yra labiausiai rizikuojantys užimti ligoninės lovą. Tai suprantu, kad reikia ieškoti balanso tais atvejais, jeigu likučių pasidarytų daugiau, bet dabar vis dėto prioritetai turėtų būti ten, kur jie yra“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Neturėtų institucijos bandyti pasilengvinti darbo tuo motyvu, kad neranda žmonių, kurie yra vyresni, gal jie nenori ir t. t. Pirmiausiai reikia skiepyti tas grupes, kurios labiausiai yra pažeidžiamos COVID-19“, – pridūrė ji.
Skiepijimas savaitgalį
Per šventinį Velykų savaitgalį sostinėje planuojama paskiepyti per 12 tūkst. žmonių, sako Vilniaus meras R.Šimašius.
„Veiks keturi skiepijimo punktai. (...) Rytoj planuojame gauti 17 tūkst. vakcinos dozių“, – žurnalistams antradienį teigė sostinės vadovas.
Vakcinacijos sąrašai
Žmonių, kurie turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka kaip vykdantys valstybei svarbias funkcijas, sąrašais turi pasirūpinti jų darbovietės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Visos šios grupės turi savo darbovietes ir pagal mūsų tvarką, būtent tų darboviečių vadovai sudaro kontaktinių asmenų sąrašus, kuriuos pateikia skiepijančioms įstaigoms“, – interviu BNS sakė kanclerė.
Pasak jos, taip nuspręsta siekiant palengvinti darbą savivaldybėms, kad joms nereikėtų šių asmenų rinkti po vieną.
Kontrolės funkcija, ar visi įrašyti į šiuos sąrašus asmenys turi būti skiepijami prioritetine tvarka, patikėta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir savivaldybių administracijoms.
