„Bendrai situacija nėra gerėjanti, atvejų skaičius auga, stabiliai auga. Teigiamų tyrimų procentas taip pat yra aukštas. Beveik 12 proc. Neramina tai, kad teigiamų atvejų tarp simptominių pacientų yra apie 40 proc. Tai reiškia, kad koronavirusas pradeda dominuoti tarp simptomus jaučiančių asmenų. Tai yra labai rimtas signalas“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė ministras.
A.Dulkį taip pat neramina situacija ligoninėse. Jose dėl viruso hospitalizuota beveik 1 tūkst. pacientų. Sudėtingiausia situacija Vilniuje, kur daugiau nei 30 proc. pakilo hospitalizuotų asmenų skaičius. Pasak ministro, situacija ėmė blogėti ir Kaune.
„Gaila, bet vertinant šitas tendencijas, 7-10 dienų bėgyje gali būti, kad taip vadinamojoje, juodojoje zonoje turėsime visą Lietuvą“, – niūrią prognozę pateikė A.Dulkys.
COVID-19 testavimo apimtys auga. Praėjusią savaitę atlikta daugiau nei 100 tūkst. testų, tačiau ministras ragino savivaldybes ir toliau didinti galimybes pasitikrinti dėl ligos, atidaryti naujų punktų, nes kyla problemų dėl galimybės užsiregistruoti testui per 24 valandas.
„Deja, kai kuriose savivaldybėse šiuo metu PGR testui galima užsiregistruoti tik nuo balandžio 9 dienos“, – pastebėjo A.Dulkys. Jis pridūrė, kad stringa ir profilaktinis testavimas.
„Kviečiame savivaldybes didinti mobilių punktų pajėgumus. Kai sergamumo rodikliai didėja, tai mums yra labai svarbu, kad galėtume suvaldyti viruso plitimą“, – sakė ministras.
Apibendrindamas jis pabrėžė testavimo, vakcinavimo ir visuomenės palaikymo, rekomendacijų laikymosi svarbą.
Vakcinavimo spartinimas
A.Dulkys pastebėjo, kad vakcinavimo prasme praėjusi savaitė buvo rekordinė. Paskiepyta apie 88 tūkst. asmenų.
„Matome, kad prioritetinėse grupėse, kurios yra susijusios su amžiumi ir ligomis, yra delsiama, yra laukiama „Moderna“ arba „Pfizer“ vakcinų. Deja, jų nekiekviename vakcinavimo centre yra. Todėl nusprendėme plėsti vakcinavimo galimybes. Šią savaitę įjungsime paralelinį greitį. Tai yra išnaudojant „AstraZeneca“ likučius pradėsime skiepyti dideles grupes, kolektyvus, kurie taip pat yra prioritetinėse grupėse“, – žadėjo ministras.
Vėliau jis patikslino, kad skiepijamus kolektyvus sudarys policijos pareigūnai ir ugniagesiai, kiti kontaktinį darbą dirbantys asmenys.
Ministras pranešė, kad šiuo metu dar nepanaudota apie 60 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių. „Modernos“ likutis – 9 tūkst., „Pfizer“ – 5 tūkst. Šią savaitę laukiama virš 70 tūkst. „Pfizer vakcinų siuntos ir 15 tūkst. „Vaxzevria“.
A.Dulkys pranešė, kad skiepijimui jau šią savaitę bus galima pasitelkti slaugytojų padėjėjus, aukštųjų mokyklų studentus. Tikimasi, kad dėl to atsiras apie 3 tūkst. naujų padėjėjų. Šią savaitę taip pat planuojama priimti teisės aktą leisiantį skiepijimą nuo COVID-19 atlikti vaistinėse.
Ministras teigė, kad Lietuvoje paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių dalis mažesnė nei daugumoje Europos valstybių todėl, kad šią prioretinę grupę mūsų šalyje pradėta vakcinuoti vėliau. Jo įsitikinimu, dar nepavyko pasiskiepyti visiems to norintiems senjorams.
„Manau, kad šiandien mes dar neturime to pilno atsakymo, kad jau pasiskipeijo tik tie, kur nori. Noriu priminti, kad tam tikras stabdis buvo tai, kad nebuvo galima rinktis vakcinų. Todėl dalis žmonių skiepytis atsisakydavo“, – sakė A.Dulkys.
Ar logiška dabar skiepyti dėstytojus?
Paklaustas, kodėl aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie šiais mokslo metais jau neplanuoja dirbti kontaktiniu būdu, skiepo sulaukė anksčiau nei pareigūnai ar padarvėjau be perstojo bendraujantys su aplinkiniais paaiškino, kad visos švietimo sistemos skiepijimas in corpore buvo „politinis sprendimas“.
Tai padaryta „su tikslu, kad visa švietimo ir ugdymo sistema galėtų kuo greičiau pilnai sugrįžti.“
Tikslios masinio vakcinavimo pradžio datos A.Dulkys įvardyti negalėjo. „Viskas priklausys nuo vakcinų tiek nuo vakcinų tiekimo grafiko, tiek nuo to, kaip mums seksis jas panaudoti“, – sakė ministras pridūrė, kad artėjančiais mėnesiais Lietuvą pasieks dideli vakcinų kiekiai, tad masinės vakcinacijos pradžios, pasak jo, galima tikėtis gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
