Maždaug 1 iš 5 apklaustųjų teigė svarstęs apie galimybę palikti savo darbo vietą dėl iššūkių COVID-19 pandemijos metu. Be to, 30 proc. teigė, kad ketina sumažinti savo darbo valandas.
„Nemažai medicinos darbuotojų dėl pandemijos patiria didelį stresą, jaučiasi išmušti iš darbo ritmo“, – „Medscape Medical News“ sakė pagrindinė tyrimo autorė, mokslų daktarė Rebecca K. Delaney. „Nerimą ypač kelia tai, kad žmonės, kurie praleido 5 ar daugiau metų ruošėsi tam, kad galėtų tapti medikais, dabar yra taip nepatenkinti tuo, ką daro , kad net rimtai svarsto palikti darbus“, – pridūrė ji.
„Tiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, kyla daug papildomų vienas sunkumų“, – pridėjo R.K.Delaney, dirbanti Jutos universitete (JAV).
„Tai puiki apklausa“, – „Medscape Medical News“ sakė medicinos mokslų daktarė Carol A. Bernstein. Ji pažymėjo, kad tyrime atskleista informacija nėra didelė naujiena, tačiau pabrėžė, kad apklausa naudinga tuo, kad dar kartą priminė apie opias problemas.
„Tikiuosi, kad tokia informacija bus laikoma svariu papildomu įrodymu, kad privalomą skirti didesnę dėmesį sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų gerovei“, – teigė profesorė C.A.Bernstein iš Alberto Einšteino medicinos mokyklos (Niujorkas).
Vaikų priežiūros ir karjeros problemos
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, net 42 proc. dirbančių amerimiečių savo profesinę veiklą perkelė į namus. Tuo pačiu metu daugeliui darbuotojų teko rūpintis vaikais ir padėti jiems atlikti mokyklinius darbus. Tai tapo papildoma našta daugybei vaikus auginančių medikių.
„Moterys sudaro 74,9% ligoninės darbuotojų, iš kurių daugelis yra būtinos klinikinės darbuotojos“, – pažymi tyrėjai.
Norėdami sužinoti apie medicinos darbuotojų sunkumus jie parengė apklausą ir elektroninu paštu ją išsiuntinėjo 27 700 Jutos universiteto, Sveikatos fakulteto dėstytojų, stažuotojų ir kitų darbuotojų. Apklausa vyko 2020 m. Rugpjūčio 5–20 d. Visi atsakymai buvo anonimiški.
Iš viso 1061 respondentas (21 proc.) atsakė „vidutiniškai ar labai rimtai“ svarstęs galimybę palikti savo darbą, o 1505 (30 proc.) – sutrumpinti valandas. Respondentai, kurie buvo jaunesni, vedę arba dirbo klinikinėje aplinkoje, dažniau svarstė galimybę palikti turimą darbą.
Apklausa parodė, kad 27 apklaustųjų tiki, kad dėl pandemijos jų produktyvumas padidėjo, o 39 proc. manė, kad jų produktyvumas sumažėjo.
Iš 2412 apklausos dalyvių, turinčių 18 metų ar jaunesnių vaikų, 66 proc. teigė, kad jie neturi visokeriopų vaikų priežiūros galimybių.
„Nesugebėjimas spręsti darbuotojų vaikų priežiūros problemą – sena JAV sveikatos sistemos problema“, – sakė C.A.Bernstein.
Be to, 47 proc. apklaustųjų buvo „vidutiniškai ar labai rimtai susirūpinę“ dėl COVID-19 įtakos jų karjerai.
Moterys žymiai dažniau nei jų kolegos vyrai svarstė galimybę išeiti iš darbo arba sutrumpinti darbo valandas.
„Buvo nemalonu, kad mūsų duomenys patvirtino ryškius skirtumus pagal lytį“, – R.K.Delaney. „Labai svarbu strategiškai pašalinti šiuos svarbius skirtumus“, – sakė ji.
Galimi sprendimai
„Atsižvelgiant į neproporcingai skirtingą COVID-19 poveikį sveikatos sistemos darbuotojams, įstaigos turi rasti būdų, kaip paremti savo darbuotojus pagalbos tvarkantis šeiminėmis atsakomybėmis“, – pažymi mokslininkai.
Nuotolinio darbo politika, lankstesni darbo grafikai ir darbuotojų palaikymo programų plėtimas yra galimi sprendimai. Institucinės politikods pokučiai taip pat galėtų patenkinti darbuotojų vaikų švietimo ir tiesioginės priežiūros poreikius.
„Mūsų rezultatai rodo, kad pandemija medikams sudarė didelių nepatogumų. Todėl net ir paskyrę daug laiko savo išsilavinimui įgyti, daugybė jų svarstė apie galimybę atsisakyti savo profesijos dėl pandemijos sukeltų problemų“, teigiama tyrimo, kuris buvo paskelbtas JAMA Network Open internetiniame mokslo žurnale, išvadose.
Parengta pagal Medscape Medical News
