Seimo sveikatos reikalų komiteto narys ir valdančiosios Tėvynės Sąjugos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Linas Slušnys mano, kad esant reikalui, Lietuvoje būtų galima grįžti prie griežtesnių karantino sąlygų, o Vyriausybė būtų priversta rasti būdą, kaip tokią žinią pranešti visuomenei, tačiau, pasak jo, kalbų apie naujus suvaržymus kol kas nėra.
„Jeigu reikėtų saugoti žmonių gyvybes, žinoma, būtų rasta, kaip pasakyti, kad mes turime vėl kažkokiu būdu užsidaryti. Bet šią akimirką tikrai negirdėjau, kad mes sėdėtume ir ieškotume naujų principinių nuostatų“, – teigė parlamentaras.
Jo teigimu, viltys dedamos į vakcinacijos procesą, o skiepų efektyvumą esą puikiai parodo JAV pavyzdys, kur vakcinavus nemažą dalį gyventojų, stipriai sumažėjo mirtingumas nuo COVID-19.
L.Slušnio įsitikinimu, ypač svarbu kuo greičiau paskiepyti asmenis vyresniu nei 50 metų. Būtinybę apsaugoti ne tik senjorus, bet ir vidutinio amžiaus žmones esą jau įrodo situacija ligoninėse – čia dėl COVID-19 patenka vis daugiau jaunesnių žmonių.
Todėl virusui agresyvėjant, orientuojamasi pirmiausia turėtų būti „į skiepą, bet ne apribojimą“.
Jeigu karantinas grįžtų, tai visu smarkumu
Paklaustas, ar Seimo ir Vyriausybės kabinetuose nėra rengiami karantino griežtinimo scenarijai, L.Slušnys teigė, kad nauji apribojimai rengiami nėra.
„Griežtinimo scenarijų mes šią akimirką neturime, nes vienintelis galimas griežtinamasis, jeigu jau tikrai situacija pasidarytų tokia nepakeliama, kad mes nebeturime, kaip gelbėti žmones ligoninėse, tai vienintelis būdas yra griežtas lockdown`as (liet. karantinas – aut. pastaba). Atvirai pasakius, jo nenori niekas.
Jau esu ir aš prisipažinęs, kad man pačiam sunku atlaikyti išorinį visuomenės spaudimą. Todėl po tokių trumpalaikių atlaisvinimų į griežtą karantiną „įeiti“ tikrai būtų sudėtinga. Žmonės iš nuovargio, nuolatinės įtampos jau nebenori laikytis taisyklių, kurios yra nustatytos mūsų Vyriausybės.
Ypač jaunimas vengia tai daryti. Jie kaukių nedėvi, renkasi uždaruose vakarėliuose ir t.t.“, – teigė L.Slušnys ir pridūrė, kad griežtas karantinas yra bergždžias, jei visuomenė nėra nusiteikusi bendradarbiauti.
Parlamentaras priminė, kad karantinas Lietuvoje nebuvo toks jau griežtas. Jis priminė, kad ne vienoje Europos valstybėjė buvo įsigaliojusi komendanto valanda, taikyti griežti ribojimai pasivaikščiojimams be rimtos priežasties.
„Lietuva visą laiką leido ir po parkus vaikščioti ir sportuoti gamtoje ar mieste. Mes neturėjome tokių kietų apribojimų, kaip, pavyzdžiui, Nyderlandai ar ta pati Prancūzija, Ispanija.
Matome tik tai save, sakome, kad esame pati blogiausia valstybė. Tačiau tokia tikrai nebuvome“, – sakė L.Slušnys. Tiesa, jo nuomone, ribojimai kiek per ilgai taikyti mokyklose.
Jis pabrėžė, kad visuomenė neturėtų epidemiologinės situacijos vertinti, remdamasi naujų susirgimų skaičiais. Daug svarbiau tai, kokia situacija ligoninėse.
„Dėl manęs tų atvejų gali būti ir 5 tūkstančiai per dieną.Visiškai dėl to nesijaudinčiau, jeigu per dieną patvirtintų mirčių skaičių matyčiau ties nuliu ir reanimacijose visą laiką turiu tam tikrą skaičių neužpildytų lovų. Tuomet galiu teikti visas sveikatos priežiūros paslaugas, ne tik COVID-19 sergantiems asmenims“, – dėstė L.Slušnys.
Ko nesupranta nesiskiepijantys?
Parlamentaras teigė, kad centrinė valdžia ir rajonų merų prašo savo žmonėms ištransliuoti žinią, kad kova su virusu, visų pirma, uždeda naštą sveikatos priežiūros sistemai. Atsisakantys skiepo, pasak L.Slušnio nuskriaudžia ne tik save, bet ir aplinkinius.
„Neimdamas to skiepo, iš esmės tu trikdai viešą ramybę. Kartais tai net yra viešosios tvarkos pažeidimas, mano nuomone. Bet ne piktąja prasme. Paprasčiausiai yra nesuvokimas, kad tavo užsispyrimas neiti skiepytis, gali sutrikdyti ne tik tavo sveikatą.
Juk susirgęs tu paprašysi reanimacijos skyriaus paslaugų. Tai reikia turėti omenyje, kad tu galėjai pasiskiepyti, bet to nepadarei. Kitu atveju, mes būtume galėję suteikti reanimacines paslaugas kitam žmogui, kuriam tos vietos neliko, kuris neserga COVID-19“, – paaiškino L.Slušnys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad koronavirusine infekcija sergantys pacientai reanimacijos skyriuje praleidžia daugiau laiko. Įprastas ligonis reanimacinėje palatoje esą vidutiniškai praleidžia 7-10 dienų, o COVID-19 paciento gydymas užtrunka 20-30 parų. Todėl jiems prireikia kelis kartus daugiau vietų.
Vsigi parlamentaras siūlo žmones įtikinėti skiepytis ne gąsdinimais, o paaiškinimais, kokią naudą suteikia vakcina.
„Mes turime suvokti, kad ši liga yra bjauri. Ji kerta per labai svarbias gyvybines funkcijas: plaučių ir širdies darbą. Dėl to žmonės miršta“, – koronavirusinės infekcijos keliamą pavojų akcentavo L.Slušnys.
Ar reikia ruoštis karantinui rudenį?
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Norvegija šiuo metu atvirai planuoja, jog ateinantį rudenį ir žiemą gyvens karantino sąlygomis. Taip žmonės jau dabar parengiame blogiausiam scenarijui, yra perspėjami, kad nereikėtų turėti didelių planų tam laikotarpiui.
Pasak L.Slušnio, atsargumo priemonių ši Skandinavijos šalis ėmėsi dė koronaviruso mutacijų grėsmės.
„Tie duomenys, kurie rodo, kad virusas mutuoja ir neaišku, ar netgi skiepai šiandienos įveiks tas mutacijas, kurios atsiras vėliau. Todėl Norvegijos valdžia žmones nuteikinėja, kad visi darbai būtų planuojami taip pat, kaip ir pavasario karantino sąlygomis.
Manau, kad tai yra gera strategija. Jeigu bus geriau, tai puikią žinią mes visada galėsime pranešti. Iš anksto informuotas žmogus ne taip sunkiai priima tą nemalonų faktą, jam mažiau pykčio kyla“, – paaiškino L.Slušnys.
