Specialistai pastebi, kad apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į skiepą dažniausiai praneša jaunesnio amžiaus asmenys, paskiepyti „AstraZeneca“ gamintojo vakcina.
Tiesa, ĮNR pranešimai sudaro vos 0,27 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius balandžio 30 dieną siekė 955 tūkst. dozių).
VVKT ketvirtąjį vakcinacijos mėnesį iš viso gavo 837 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. 795 pranešimai klasifikuoti kaip vidutinio arba lengvo sunkumo, o 42 kaip sunkūs.
Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo balandį buvo gauta 218 pranešimų apie ĮNR; po vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ vartojimo buvo gauti 58 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 559 pranešimai.
G.Andrulionis atkreipė dėmesį, kad didesnis pranešimų skaičius gali būti nulemtas to, jog reakcijos dažniau pasireškia po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės. Kitų gamintojų atveju, reakcijos yra dažnesnės po antros dozės.
Apie nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina pranešimų kol kas negauta. Tačiau iki balandžio pabaigos šia vakcina buvo paskiepyti tik 212 Lietuvos gyventojų.
Kaip atrodome kitų šalių tarpe?
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pabrėžė, kad pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą balandį, lyginant su kovo mėnesiu (541 pranešimas), gerokai padaugėjo, tačiau pastebimai augo ir vakcinuotųjų skaičius.
Pagal pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną balandžio mėnuo (837 pranešimai) praktiškai prilygo vasariui (890 pranešimų), kuomet buvo gauta daugiausia tokių pranešimų.
„Pranešimų srautas nemažėja. Ko mes ir tikimės, kad didėjant vakcinacijos mastui, turėtų būti didesnis ir pranešimų srautas. Vis tik dar nesame pasiekę to pranešimų srauto, kuris buvo vasario mėnesį, kai buvo pradėta skiepyti tuo metu taip vadinta „AstraZeneca“ vakcina. Tada pranešimų srautas siekė beveik 900 per mėnesį“, – nurodė R.Pilvinienė.
Tiesa, anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios specialistės, apskritai vertinant gautų pranešimų procentą nuo vakcinacijos pradžios iki pat balandžio pabaigos, Lietuvoje jis yra gana mažas ir siekia 0,27 proc.
Palyginimui, Norvegijoje šis skaičius siekia 0,95 proc., Airijoje – 0,8 proc., Estijoje – 0,75 proc., Latvijoje – 0,39 proc.
Tarp jaunų – pastebimai daugiau pranešimų dėl „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos
Kalbant apie iš vakcinuotų asmenų gaunamų pranešimų pasiskirstymą pagal amžių, R.Pilvinienės teigimu, tendencija labai aiški „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer“) ir „Moderna“ vakcinoms.
Pranešimų skaičius, kalbant apie šias vakcinas, buvo gautas iš tų amžiaus grupių, kuriose buvo vakcinuota daugiau žmonių.
„Tai būtent vyresniems žmonėms – 60-79 metų diapazone – buvo daugiausia žmonių vakcinuota ir daugiausia pranešimų gauta būtent dėl „Comirnaty“ vakcinos. „Moderna“ vakcinos kiekiai yra nedideli, palyginus su „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos kiekiais, ir tų pranešimų mes gauname ženkliai mažiau.
Bet ir vėl lygiai ta pati tendencija – paskiepytiesiems, kurių amžiaus nuo 60-79 metų, buvo daugiausia vakcinacijų atlikta šia vakcina ir daugiausia pranešimų gauta“, – aiškino ji.
Tačiau čia išsiskiria pranešėjų apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą, vakcinuotų „AstraZeneca“ gamintojo vakcina, amžiaus pasiskirstymas.
„Matome, kad amžiaus grupėse yra prasilenkimas. Nors 20-29 metų amžiaus žmonių buvo vakcinuota sąlyginai nedaug, palyginus su 50-59 metų žmonių kiekiu, tačiau jauni žmonės pranešė daugiau apie nepageidaujamas reakcijas, negu vyresni. 30-49 metų amžiaus grupėse, kur vakcinacijos mastas irgi buvo didesnis, taip pat yra gauta daugiau“, – dėstė specialistė.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja akcentavo, kad, nors didžiausią gautų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, tarp sunkių daugiausia buvo kreiptasi dėl „Comirnaty“ vakcinos.
„Atsižvelgiant į tai, kad pats vakcinacijos mastas šia vakcina yra labai didelis, tai yra suprantama“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Daugiausia pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas sunkias reakcijas į vakcinas VVKT sulaukia iš moterų, tačiau jų ir vakcinuota yra daugiau.
4 pasiskiepijusių mirtys su vakcina nesiejamos
Per balandžio mėnesį gauti 4 pranešimai apie vakcinuotų žmonių mirtis. 2 atvejais tai buvo žmonės paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, po 1 „Pfizer“ ir „Moderna“. Nei viena mirtis nėra siejama su vakcinos šalutiniu poveikiu.
Kupiškyje 83 m. moteris mirė nuo insulto neilgai trukus po vakcinacijos. „Sunku pasakyti, kiek tai susiję. Tai žmogus 83 metų, turėjęs gretutinių ligų, kurios gali baigtis insultu. Mažai tikėtina, kad tai gali būti kaip nors susiję su vakcinacija“, – paaiškino R.Pilvinienė.
Klaipėdoje 78 m. vyras mirė vakcinacijos vietoje. „Tikėtina, kad tai yra staigi kardiologinės priežasties mirtis. Esame surinkę tam tikrų viešai neskelbtų asmens sveikatos duomenų, kurie rodo, kad galimai žmogus jau turėjo problemų prieš vakcinaciją“, – sakė specialistė.
Kitas atvejis – 55 m. vyro iš Vilniaus mirtis. Jo gyvybė užgeso kitą dieną po vakcinacijos. Staigi mirtis jį užklupo darbe. Nėra duomenų, kad po skiepo jis būtų patyręs nepageidaujamų reakcijų.
Tauragėjė 64 m. moteris mirė dėl COVID-19 infekcijos sukelto plaučių uždegimo. „Mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija. Žmogus mirė dėl COVID-19 ligos, nors buvo vakcinuotas. Duomenys apie šį atvejį gana neišsamūs.
Neaišku, ar moteris buvo vakcinuota abiem dozėmis. Tai tikėtina. Bet koks laikas buvo praėjęs nuo skiepijimo iki susirgimo, informacijos mes neturime“, – teigė R.Pilvinienė.
