Šalyje atlikti 16 tūkst. 126 molekuliniai (PGR) ir 7774 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 590,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 261 tūkst. 128 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 235 tūkst. 265 asmenys, deklaruoti 188 tūkst. 382 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 63 tūkst. 550.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4059 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8198 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1185 COVID-19 pacientai, iš jų 106 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1185 COVID-19 pacientai, 106 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1079 ligoniams, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 136 žmonės.
Praėjusią parą paskiepyta per 23,5 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 13 tūkst. 737 žmonės, antrą – 9828, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 806 tūkst. 903 žmonės, abiem – 398 tūkst. 883.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,2 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,8 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,9 proc. 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 39,6 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 30,3 proc., o 35–44 metų grupėje – 24,1 proc. Jaunesnių gyventojų grupėse paskiepyta po keliolika procentų.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 28,9 proc. žmonių.
Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 370 tūkst. 345 vakcinos dozes, visas šis kiekis pristatytas į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 205 tūkst. 786 dozės.
Nepanaudotos šiuo metu yra 164 tūkst. 559 vakcinos dozės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4059 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8198 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1469 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Pavargo nuo karantino
Nuo karantino pavargusių lietuvių akys vis krypsta į Vyriausybę. Tačiau šioji paneigė bet kokius gandus – apie laisvinimus net kalbos nėra. Ir būti negali, kol naujų paros susirgimų skaičius Lietuvoje niekaip nekrenta žemiau tūkstančio ribos.
Tuo metu mokslininkai nesnaudžia: kuriami vaistai COVID-19 ligai gydyti. Tenka konstatuoti, kad visi nepasiskiepys net ir atsiradus pakankamai vakcinų. Todėl koronavirusinės infekcijos gydymas, turbūt, ne vienerius metus išliks medikų galvos skausmu.
„AstraZeneca“ klausimas
Po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) žinios, kad Lietuvoje fiksuotos dvi sunkios 27 ir 30 metų asmenų reakcijos į „AstraZeneca“ gamintojo vakciną, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patarinėjanti Nepriklausoma ekspertų taryba pirmadienį vykusiame posėdyje pasiūlė brėžti amžiaus ribą ir šia vakcina neskiepyti jaunesnių nei 60 metų žmonių.
Tiesa, vis dar svarstanti, ar reikia įvesti aukštesnę apatinę amžiaus ribą „AstraZeneca“ gamintojo vakcinai, SAM vis dėlto linksta link kompromisinio varianto skiepyti ja tik vyresnius nei 40 metų asmenis, atsižvelgiant į tai, kad dauguma vyresnių nei 60 metų žmonių jau yra pasiskiepiję ir ši vakcina jų tarpe esą yra nepopuliari.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė Vyriausybei patarinėjantis ekspertų tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga, pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros vertinimus, jaunesnių nei 40 metų asmenų skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina „rizikos ir naudos santykis tampa jau nepalankus“.
„Siūlėme nuo 60 metų, kad reikėtų skiepyti, bet greičiausiai ministerija pasirinks mažesnę ribą. Jaunesniems nei 40 metų, esant vidutiniam pandemijos mastui, koks yra pas mus, rizikos ir naudos santykis tampa jau nepalankus“, – tvirtino M.Strioga.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta lrytas.lt sakė negalinti paneigti arba patvirtinti informacijos apie konkrečius siūlymus, tačiau pripažino, kad dėl „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos naudojimo artimiausiu metu turėtų būti priimti tam tikri sprendimai.
„Ant ministerijos darbo stalo yra įvairiausi klausimai dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir artimiausiu metu bus priimti sprendimai. Kokie jie bus, šiuo metu pasakyti negaliu, bet tikrai neslėpsime ir iškart apie juos informuosime, nes tai liečia visą visuomenę“, – patikino A.Šuksta.
Stabili epidemiologinė situacija
Epidemiologinė situacija šalyje per savaitę beveik nepakito ir išlieka stabili, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Vis dėlto centras pastebi, kad per savaitę nežymiai padaugėjo protrūkių maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. NVSC teigimu, prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius, tuo tarpu statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.
Protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje – nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, o socialinėse įstaigose – aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.
Baigėsi skiepai
Vilniuje nebeliko laisvų vakcinų nuo COVID-19 , BNS patvirtino sostinės savivaldybės atstovai.
Vilniuje savaitgalį buvo skiepijami 35-erių ir vyresni gyventojai „AstraZeneca“ vakcina, šiuo metu visomis turimomis vakcinomis skiepijami 45-erių ir vyresni bei kiti prioritetinėms grupėms priklausantys asmenys.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė BNS pirmadienį teigė, kad šią savaitę dar laukiama apie 23 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, dalis jų bus skirta revakcinacijai. Kitą savaitę bus tęsiamas gyventojų nuo 45-erių skiepijimas.
