Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1136 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šalyje COVID-19 jau užfiksuotas 262 335 asmenims. Šiuo metu serga 16 667.
Per trečiadienį mirė dar 7 pacientai. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 4071 aukps.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 583,9 atvejo.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 236 442 asmenys. Per praėjusią parą pasveiko 1177 asmenys.
Per trečiadienį pirmąja vakcinos doze paskiepyta 15 790 žmonių.
Antrąją vakcinos dozę trečiadienį gavo 11 162 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 823 512 žmonės.
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 410 477. Lietuvoje jau panaudota 1 233 989 vakcinų.
Per praėjusią parą ištirti 15 749 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 2 781 261 ėminiai
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1193 COVID-19 pacientai, 106 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1013 ligonių, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 141 žmogus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 262 tūkst. 335 žmonės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 70–79, 60–69, 50–59 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4071 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8219 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1475 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Imuniteto paso nauda
Bet kokia motyvacija, kuri skatintų žmones skiepytis, yra sveikintina, apie europinio žaliojo sertifikato diegimą sako Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnelis.
„Bet kokia motyvacija, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera. Manau, kad vakcinacijos pasas, žaliasis pasas, yra geras dalykas, aišku, yra tam tikrų etinių klausimų, kurie turi būti gerai išdiskutuoti prieš priimant tokias priemones“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė ekspertas.
Švedijos atstovas trečiadienį savo šalies patirtį suvaldant koronaviruso pandemiją nuotoliniu būdu pristatė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Švedija iš Europos Sąjungos šalių išsiskyrė tuo, kad neįvedė griežtų karantino ribojimų, tačiau A. Tegnelis pažymėjo, kad didelę reikšmę turi kultūrinis identitetas.
Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas Švedijos atstovo klausė, kaip pavyko užtikrinti, kad virusas neplistų neįvedus griežto karantino.
„Priemonės turi būti priimamos vietos kontekste, reikėtų žiūrėti, kokia situacija konkrečioje šalyje, nes Švedijoje, Lietuvoje, Italijoje situacija nebuvo tokia pati. Mes turime skirtingas tradicijas. Švedijoje pasitikėjimas ir atsakomybės perdavimas patiems žmonėms visuomenėje yra labai gili tradicija, žmonės patys prisiėmė atsakomybę, kad virusas nebūtų perduodamas, kiek tai įmanoma“, – kalbėjo Švedijos atstovas.
Pandemijos analizė
Nors Lietuvoje dėl koronaviruso testuojama rekordiškai daug žmonių, pandemijos pagreitis lėtėja, trečiadienį skelbia Vyriausybė, remdamasi paskutinės savaitės duomenimis.
Per praeitą savaitę nuo COVID-19 Lietuvoje ištirta 150 tūkst. asmenų – šios testavimo apimtys, pasak Vyriausybės, yra rekordinės, per dieną vidutiniškai ištestuojama virš 22 tūkst. asmenų.
Nors ir atliekama itin daug tyrimų, daugiau atvejų dėl to nenustatoma: atvejų skaičiaus augimas yra sustojęs ir pandemijos pagreitis pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos tapo neigiamas.
Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19, tikėtina, turi mažiausiai 35 proc gyventojų: tiek jų šiuo metu yra paskiepyti bent viena doze arba turėję COVID-19 diagnozę per pastarąjį pusmetį.
Hospitalizacijos didėjimas Lietuvoje sustojo visuose regionuose, išskyrus Šiaulių-Telšių COVID-19 klasterį. Šiame regione gausėja naujų atvejų ir didėja ligoninių užimtumas.
Atvejų skaičius taip pat auga ir Kauno-Marijampolės regione, tačiau ligoninių užimtumas kol kas išlieka stabilus.
Vakcinos nuo COVID-19 gamyba Lietuvoje
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė derasi dėl galimybės vakcinas nuo COVID-19 gaminti ir Lietuvoje.
„Negaliu įvardinti jokių įmonių ir jokių konkrečių pavadinimų, bet taip – Vyriausybė deda pastangas tiek diskusijose su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, konkrečiai su komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) dėl to, kad būtų pasinaudota Lietuvoje esančiu potencialu, kuris leistų Lietuvoje gaminti vakcinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Ieškome visų būdų, kaip galėtume padėti partnerystėms, kurios galėtų užsimegzti tarp verslų“, – pridūrė ji.
Antradienį tokią galimybę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku prof. Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
„AstraZeneca“ klausimas
Vakcinavimo centrai patys gali nuspręsti, kada atlikti skiepijimą antrąja „AstraZeneca“ sukurtos „Vaxzevria“ vakcinos doze – ją skirti ne po dvylikos savaičių, kaip įprasta, o anksčiau, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Tokiais atvejais, kai ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centrams palikta galimybė kiekvieną situaciją vertinti individualiai ir antrą dozę skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4–12 savaičių intervalu“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
„Pavyzdžiui, abiturientų ir mokytojų grįžimas prie kontaktinio ugdymo ir galimybė pasiruošti egzaminams gali būti vertinama kaip objektyvi pateisinama priežastis anksčiau pasiskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą“, – teigė jis.
Pasak SAM atstovo, ministerija ne nurodo, o rekomenduoja skiepyti, laikantis ilgiausio intervalo.
