Psichologė: gydymo įstaigose įsigalėjęs mobingas traiško jaunus medikus

Tragiškas įvykis medikų bendruomenėje atskleidė problemą, apie kurią stengiamasi nekalbėti, – mobingą gydymo įstaigose. Specialistai skaičiuoja, kad apie 20 proc. užklausų dėl konsultacijų yra iš sveikatos sektoriaus. Psichologai ir psichoterapeutai itin didelių problemų mato gydymo įstaigose, iš kurių dėl patiriamo mobingo bėga specialistai į labiau savo darbuotojais besirūpinančias medicinos įmones arba emigruoja į užsienį.

Kauno klinikos, tuneliai, gydymo įstaiga, gydytojai, medikai<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Kauno klinikos, tuneliai, gydymo įstaiga, gydytojai, medikai<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Tragiškas įvykis medikų bendruomenėje atskleidė problemą, apie kurią stengiamasi nekalbėti, – mobingą gydymo įstaigose. <br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Tragiškas įvykis medikų bendruomenėje atskleidė problemą, apie kurią stengiamasi nekalbėti, – mobingą gydymo įstaigose. <br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.<br>Organizatorių nuotr.
Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2021-05-13 15:01

Dažnas patiria vadovų patyčias

„Mūsų specialistų komanda itin dažnai susiduria su palūžusiais medikais, kurie nežinodami, ką daryti, kreipiasi pagalbos, prašo padėti suprasti, kas darosi ar kaip elgtis. Situacijos, ypač valstybinėse gydymo įstaigose, dažnai yra sudėtingos. Medikai yra verčiami prisiimti perdėtas, nepamatuojamas rizikas, darbuotojai dažnai viešai ir garsiai pašiepiami kolektyve, atitinkamai atimami įvairūs priedai.

Žmonės nesupranta, kaip elgtis dirbant darbą po 10 metų ir daugiau trukusių mokslų. Jauni medikai, kupini idealizmo, susiduria su gūdžia sovietine realybe, kuri juos traiško ir žudo“, – būtent tokiais klientų nusiskundimais dalinasi „Visipsichologai.lt“ platformos psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Ji prisimena ne vieną ją sukrėtusią mobingo gydymo įstaigose istoriją. Viena klientė pasakojo, kaip prieš eidama atlikti invazinę procedūrą pacientui pasiklausė, ar tai žmogus su teigiamu ar neigiamu COVID-19 atsakymu. Tuo metu buvo atsakyta, jog pacientas yra su neigiamu testo atsakymu ir ji suteikė pagalbą neturėdama reikiamos apsaugos. Tačiau vėliau medikė nebuvo išleista iš palatos, nes, pasirodo, jog informacija klaidinga – pacientas visgi buvo su teigiamu „COVID-19“ tyrimo testu. Deja, ši medikė taip pat užsikrėtė koronavirusu.

Ji nieko nekaltino, visuomet sakė, jog čia tiesiog tokia situacija, kurioje visi klysta, krūvis yra nežmogiškas ir visko gali nutikti. Tačiau keista, jog ji jau sirgdama pradėjo jaustis kalta, klientei teko girdėti atgarsius darbe, jog ji žinojo, kad pacientas sergantis, bet pati neužsidėjo reikiamos aprangos, nuogąstavimus, kad ji grįš po nedarbingo ir galimai užkrės kitus.

Medikė ir iki šios situacijos išgyveno didžiulį fizinį ir emocinį pervargimą – kasdien susidurdavo su žmonių mirtimis, su jausmu, jog jos galios padėti yra labai ribotos, o mirtis vis labiau tampa stipresnė už visus kitus.

Moteriai teko gyventi su nuolatiniais priminimais, jog ji dienos pabaigoje negali tiesiog sėdėti ir verkti, nes nėra čia ko, juk visiems sunku, o ji per daug besirūpina kitais nebesugeba atlikti tinkamai savo darbo. Tuo tarpu slegia mintis, kad kiti gi čia dirba ne 8 metus, o 28 metus ir nesiskundžia, neašaroja. Kolektyve vyrauja nuomonė, kad jei medikė yra negalinti dirbti, tai drąsiai gali eiti kitur.

Psichologai įstaigose jaučiasi atstumti

Pasak V.Bartkutės-Vyšniauskienės, daug iššūkių valstybinėse gydymo įstaigose patiria ir psichologai, kurie turi padėti išgyvenimų patiriantiems medikams. Gydymo įstaigose taip yra susiklostę, kad gydytojai turi „kovoti“ pirmajame fronte, nes kitaip buvo tiesiog neįmanoma, jie savo paslaugų negalėjo suteikti be „gyvo kontakto“, o psichologai yra tie žmonės, kurie stengiasi atlaikyti tiek kolegų, tiek pacientų emocijas ir kuo įmanoma labiau jas normalizuoti.

„Prisimenu pati savo asmeninę patirtį dirbant ligoninėje, kai dar tik susidūrėme su šia pandemiją, diskutavome su kolegomis dirbančiais gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, dalinomės patirtimis, kaip kas šiuo metu dirba, kaip reikėtų dirbti, sekėme su kolege rekomendacijas iš Sveikatos apsaugos ministerijos, visuomenės sveikatos biurų ir pan.

Tačiau diskusijose su savo įstaigos vadovais, tapome tos „baltos varnos“, pateikusios konkrečius pasiūlymais, jog mes savo konsultacijas pilnai galime suteikti nuotoliniu būdu, likome „kaltos“, o dėl mūsų pasiūlymo buvo piktinamasi“, – kalbėjo psichologė V.Bartkutė-Vyšniauskienė.

„Buvo atveju, kai vadovai bandė sukiršinti mus su kolegomis gydytojais, akcentuodami, jog jūs tai einat ir dirbat, o psichologės tai nori sėdėti ramiai ir nieko nedaryti, nes nuotolinis darbas – nedarbas. Labai gerai prisimenu, kaip kolegė atsiuntė straipsnį, kuriam interviu davė įstaigos vadovė, o jo antraštė skambėjo kažkaip taip: „psichologai pirmieji bėga iš darbo“ ir tai buvo apie tai, jog mes nebijojome kalbėti, siūlyti alternatyvas, kaip galime saugiai ir efektyviai dirbti ir kuo daugiau kam padėti.

Žinoma po viso to sekė darbo aplinkoje ir apkalbos, visų skirtingos nuomonės ir panašiai. Ar mes bandėme kalbėti apie mobingą? Tikrai taip. Tačiau povandeninės srovės buvo stipresnės už mus. Tuo metu ne vienas žmogus išėjo, kaip blogietis iš darbo su informacija, jog jis niekur jo nebesusiras ir pateks į „juoduosius sąrašus“ – tai tikrai dabar kelia šypsena.

Tačiau šiandien jau nesinori vėl prisiminti tuo metu buvusios būsenos, bet kartu norisi pasidžiaugti, jog buvau ne viena, palaikėme viena kitą su kolege, gavome daugybę palaikymo iš kitų kolegų ir turbūt dėl to mes šiandien esame čia ir galime apie visa tai kalbėti. Tačiau mūsų tylėjimas kažkam nesuteikia žinojimo, jog tai kas vyksta yra nenormalu ir tas žmogus nėra vienas ir jis neturi viso to kentėti“ – sakė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Kaip atpažinti mobingą ir ką daryti jį jaučiant?

Specialistai atkreipia dėmesį: jei galite savo savijautą priskirti „baltai varnai“ ar „juodai aviai“ – tai pirmieji požymiai bylojantys, kad jūs patiriate mobingą.

Psichologė Žaneta Taurienė pastebi, kad visuomet kolektyve atsiranda tokių, kurie siekdami karjeros bando juodinti kitus apkalbėdami, skleisdami gandus, baugindami. Sukuriamas psichologinis diskomfortas darbščiam, gabiam, operatyviam darbuotojui.

Dažniausiai neleidžiama žmogui išsakyti savo nuomonės, jis nuolatos pertraukinėjamas, aprėkiamas, lydi smerkiantys žvilgsniai ar vengimas bendrauti. Tai vieni iš dažnesnių būdų. Dažnas atvejis kai kolegoms tiesiog uždraudžiama bendrauti, žmogus būna ignoruojamas, nekviečiamas.

Specialistės teigimu, dažnai jaučiamas pašaipus elgesys, apkalbos, tyčiojamasis iš kalbėjimo, eisenos, skiriamos žeminančios ar beprasmės darbinės užduotys. Tokiu būdu daroma akivaizdi žala tiek darbui, tiek nuotaikai, tiek rezultatams. Kolektyve įsivyrauja „nesveika“ atmosfera. Suprastėja darbo kokybė.

Niūri nuotaika, dažnai besireiškianti psichosomatika (galvos skausmai, virškinimo trakto, kraujospūdžio sutrikimai ir kt.), perauga į depresiją ir kitas ligas. Mobingo aukos savo savijautą „perneša“ ir į namus. Tada nukenčia šeimos gerbūvis, psichologinis klimatas.

„Apsiginti labai sunku. Aukai siūlyčiau nubrėžti aiškias ribas. Nesileisti žeminamam, apkalbinėjamam. Neleiskite savęs kontroliuoti kitiems. Pasistenkite atrasti kolegų, kurie jus supranta, palaiko ir gali jus išklausyti. Svarbu išmokti kontroliuoti savo emocijas, mąstymą, mintis. Nebijokite kalbėti ir kelti problemų į viešumą.

Teisinė, psichologo, mobingo konsultanto pagalba niekada nepakenks. Kiti atramos šaltiniai dažniausia būna šeima, artimieji, draugai, panašaus likimo žmonės. Taip pat mes psichologai visuomet esame pasirengę Jums padėti“, – sako psichologė Ž.Taurienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.