Registrų centro atstovai neneigė, kad taip nutikti galėjo, bet priminė, jog galimybių pasas nėra viršesnis už šalyje galiojančius įstatymus. Todėl nederėtų mėginti piktnaudžiauti jo teikiamomis galimybėmis.
Liga galimybių paso atsisiųsti nesutrukdė
Į redakciją paskambinęs Mindaugas teigė pirmadienį buvęs lengvai šokiruotas. Vilniečiui patvirtintas susirgimas COVID-19 liga, tačiau smalsumo vedamas jis pabandė pasitikrinti, ar tebegalioja galimybių pasas, kurį Mindaugui suteikė „AstraZeneca“ skiepas.
Sistemoje gpasas.lt buvo uždegta žalia šviesa – sugeneruotas specialus QR kodas, leidžiantis vyrui naudotis galimybių pasu.
Vilnietis koronavirusine infekcija, ko gero, užsikrėtė nuo žmonos, kuriai ši buvo patvirtinta anksčiau. Tuomet vyras gavęs neigiamą testo atsakymą, bet dėl artimo kontakto turėjo izoliuotis, o saviizoliacijos laikotarpio pabaigoje jis pajuto koronavirusui būdingus simptomus.
„Paskambino šeimos gydytoja paklausti, kaip jaučiuosi. Pasakiau, kad šiek tiek sloguoju, gerklę maudžia. Ji man ir pasakė, kad reikėtų testą atlikti dar kartą“, – pasakojo vyriškis.
Mindaugui gegužės 21 d. (penktadienį) buvo atliktas PGR testas, o kitą dieną e.sveikata.lt sistemoje pasitikrinęs rezultatą vyras sužinojo, kad jam diagnozuota COVID-19 liga.
Tiesa, vilnietis dar balandį pasiskiepijo pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze. Todėl, jei ne užsikrėtimas, jis būtų turėjęs teisę pasinaudoti galimybių pasu.
Pirmadienį jį atsisiuntė koronavirusu jau spėjusi persirgti pašnekovo žmona. „Sakau, pabandom, ir man atsiųsti, pažiūrėti, ar išeis. Ir prašom! Aš lygiai taip pat galiu eiti, kur noriu. Kino teatrai ir kitos pramogos man atviri“, – ironizavo Mindaugas, kuriam privaloma saviizoliacija galioja iki mėnesio pabaigos.
Vyras patikino galimybių pasu naudotis neketinantis, tačiau tvirtino matąs spragą, kuria gali pasinaudoti ne tokie sąžiningi asmenys.
„Kiek žmonių yra, kuriems gali būti nusispjauti. Jie eis ir naudosis galimybių pasu. Tai reiškia, kad liga ir toliaus plis“, – nerimo neslėpė Mindaugas.
Dėl problemos jis kreipėsi e.sveikata.lt rastu telefono numeriu. Paskambinus jam buvo pasiūlyta susisiekti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Šios atstovams jis nusiuntė nuotraukas, patvirtinančias užsikrėtimo ir galimybių paso gavimo faktus.
Registrų centras: įstatymai viršesni už galimybių pasą
Lrytas.lt kreipėsi į Registrų centrą. Atsiųstame atsakyme šios institucijos atstovas spaudai Mindaugas Samkus teigė, kad galimybių pasas paremtas e.sveikatos sistemoje esančiais duomenimis.
Šie galimybių paso technologiniam sprendimui perduodami tam tikru reguliarumu, bet ne realiu laiku. Taigi atsiranda vėlavimas.
„Pavyzdžiui, testų rezultatai į galimybių pasą iš e.sveikatos perduodami kas valandą, sistemoje fiksuoti susirgimo atvejai – kas parą. Asmeniui prisijungus prie svetainės gpasas.lt ir autentifikavus save per e.valdžios vartus, QR kodas sugeneruojamas pagal tuo momentu esančius duomenis.
Jei asmuo galimybių pasą pasiėmė ryte, tačiau po pietų jam nustatyta COVID-19 ligos diagnozė, kitą dieną jungiantis sistema rodys, kad šiam asmeniui kontaktinės veiklos yra draudžiamos“, – paaiškino specialistas.
Tiesa, galimybių pasą į jo QR kodą galima išsisaugoti PDF formatu ar atsispausdinti popierinį jo variantą.
QR kodą būtina atnaujinti kas 7 dienas, kad duomenys būtų kaip įmanoma aktualesni.
M.Samkus patvirtino, kad, pavyzdžiui, pirmadienį atspausdintas galimybių paso kodas galios ir savaitės pabaigoje net jei asmeniui liga buvo patvirtina, pavyzdžiui, antradienį. Kitaip tariant, gavus teigiamą COVID-19 atsakymą, kodo galiojimas nėra automatiškai panaikinamas. Tiesiog prireikus jį atnaujinti, to padaryti nepavyks.
„Čia kiekvieno asmeninė atsakomybė ir pareiga laikytis nustatytų karantino sąlygų ir sergant COVID-19 laikytis saviizoliacijos režimo, o ne bandyti jo išvengti, taip sukeliant riziką aplinkiniams“, – paaiškino M.Samkus.
Jis pridūrė, kad galimybių pasas tėra technologinis sprendimas, pagalbinė priemonė kovoje su pandemija.
„Tačiau galimybių pasas nėra viršesnis prieš šalyje galiojančius teisės aktus ar karantino ribojimus.
Jeigu asmeniui buvo nustatyta COVID-19 ligos diagnozė, jam galioja įprastinės karantino ir saviizoliacijos sąlygos, kurių jis turi laikytis“, – tvirtino M.Samkus.
Kas gali gauti galimybių pasą?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad galimybių pasą gali gauti nuo COVID-19 pasiskiepijusieji, šia liga persirgusieji arba gavusieji neigiamą tyrimo rezultatą.
Galimybių pasą galima turėti tik tais atvejais, kai duomenys apie vakcinavimą, persirgimą ar testo rezultatą yra e.sveikatos sistemoje, t. y. jie buvo suvesti sveikatos priežiūros specialistų.
Persirgusieji galimybių pasą gali gauti tuo atveju, jei nuo ligos nustatymo dienos praėjo mažiau nei 180 dienų, o susirgimas patvirtintas PGR ar antigeno testo rezultatu.
Paskiepyti žmonės tokį dokumentą gali turėti praėjus savaitei po „Pfizer“, „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo ar praėjus keturioms savaitėms po „Johnson & Johnson“ (ja skiepijama tik viena doze), „AstraZeneca“ vakcinos pirmosios dozės suleidimo (pastaruoju atveju būtinas antrasis skiepas, praėjus ne ilgiau nei 12 savaičių po pirmosios dozės).
Besitiriantys žmonės galimybių pasu galės naudotis parą, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.
Galimybių pasas be papildomo testavimo taip pat bus išduodamas vaikams iki 16 metų.
