„Artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus ir Lietuvoje. Šis Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė institucija tik penktadienį, bet mes jau jo tikėjomės, kadangi toks pats sprendimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucijos ir buvo akivaizdu, kad veikiausiai čia yra tik laiko klausimas, kada ir Europos reguliatorius tą patį sprendimą priims“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
Premjerė akcentuoja, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjo mėnesį.
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima vis dėlto tėvai ir globėjai, tai mes labai tikimės, kad tie tėvai, kurie bent jau patys pasirinko skiepytis ar pasirinks skiepytis, tikrai pasirinks paskiepyti ir savo vaikus. Nes tai yra labai svarbu mums žvelgiant ir į rudenį, ir į mokyklų grįžimą į normalų kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai siekiame ir sieksime, kad rugsėjo 1 d. visi vaikai galėtų grįžti į mokyklas. Ir kuo daugiau vaikų bus paskiepytų taip pat, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė taip pat teigia, kad vaikų vakcinaciją Lietuvoje realu pradėti jau birželio mėnesį.
„Aišku, kad tas procesas šiek tiek užtruks, kadangi tai maždaug apie 120 tūkst. turbūt papildomų žmonių, kurie teoriškai galėtų būti paskiepijami. Tai vertinant kiekius truputėlį laike išsitęs, bet, manau, kad sprendimas tikrai bus priimtas artimiausiu metu. Nuo kada realistiškai pradėsime skiepyti, tai, manau, kad tikrai birželio mėnesį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimą 12-15 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių skiepijimui. Tai pirmoji vakcina ES, kuria leista skiepyti vaikus. Duomenys rodo, kad vakcina saugi ir 12-15 metų amžiaus grupei, jos veiksmingumas panašus ar net didesnis nei suaugusiesiems, penktadienį spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų ekspertas Marco Cavelari.
„Pfizer“ ir “BioNTech“ vakcinos naudojimas jau anksčiau patvirtintas 16 m. ir vyresnių paauglių skiepijimui.
„AstraZeneca“ antros dozės paankstinimas
I.Šimonytė sako, kad būtų neatsakinga, jei Vyriausybės institucijos pačios skatintų gyventojus ankstintis skiepą antrąja „Vaxzevrios“ („Astra Zeneca“) vakcina. Premjerė pažymi, kad mokslininkai aiškiai nurodė, jog didžiausia apsauga nuo COVID-19, skiepijantis „Astra Zeneca“ vakcina, susiformuoja, kai antras skiepas suleidžiamas praėjus 12 savaičių. Todėl, ragina premjerė, gyventojai turėtų tik dėl svarbių aplinkybių ankstinti skiepą „Vaxzevrios“ vakcina.
„Reikia suprasti labai paprastą dalyką – yra siekiama maksimalios apsaugos. Ir jei mokslininkai – ne valdžia, bet mokslininkai – sako, kad maksimaliai geriausia apsauga ir rezultatas yra pasiekiamas, kai antras skiepas yra gaunamas po 12 savaičių, tai tada primygtinai rekomenduojama tokių mokslininkų rekomendacijų laikytis. Žinoma, būna visokių aplinkybių ir tas aplinkybes būtų galima įvertinti, bet skatinti keisti antrojo skiepo laiką tikrai iš Vyriausybės institucijų pusės būtų neatsakinga“, – pirmadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Vis pasigirstant kalboms, kad gali pakakti tik vieno skiepo „Vaxzevrios“ vakcina, premjerė taip pat paragino gyventojus nepraleisti progos ir būtinai pasiskiepyti antruoju skiepu. Pasak jos, tik tuomet būtų galima tikėtis maksimalios apsaugos.
„Nors tos apsaugos, ką ir mokslininkai sako, nuo sunkios ligos ir nuo mirties pakanka vienos dozės, visgi reikėtų pilno skiepijimosi kurso tam, kad apsauga būtų maksimali. Tad raginčiau visus nepraleisti progos pasiskiepyti, o jei yra labai svarbi aplinkybė – 4 savaitėms suėjus paprašyti tą skiepą perkelti anksčiau“, – teigė ji.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu Lietuvoje „Vaxzevrios“ skiepais vakcinuota apie 200 tūkst. žmonių, o abi dozes gavo – 50 tūkst. gyventojų.
„Iš viso „Astra Zeneca“ Lietuvoje paskiepytų žmonių yra per 200 tūkst., dviem dozėmis – apie 50 tūkst., jei neklystu“, – sakė premjerė.
