„Sakykime tiesiai šviesiai. Šį rudenį visuotinio imuniteto tikrai nepasieksime“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pirmadienį teigė S.Čaplinskas.
Norinčių pasiskiepyti banga nuslūgs
Pirmadienio rytą pradėjus masinę vakcinaciją per 2 valandas skiepui užsiregistravo per 15 tūkst. lietuvių. S.Čaplinskas sakė dėl tokio aktyvumo nenustebęs, tačiau pridūrė, kad pirmoji banga greitai nuslūgs, o tada skiepų nauda įtikinti reikės tuos, kurie vis dar dvejoja.
„Tai, kad bus daug norinčių skiepytis, kai atsirado šita galimybė, aišku, buvo galima tikėtis. Bet nereikia apsigauti ir galvoti, kad visą laiką bus taip pat. Paprasčiausiai bus pasiektas tas limitas, kai tie žmonės, kurie neabejoja skiepų nauda, nori pasiskiepyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tą jau bus padarę.
Limitas bus išsemtas. Kaip bus su abejojančiais? Skiepų priešininkų nuomonės nepakeisime. Jų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis kiekvienoje šalyje gali būti ne daugiau 20 proc.
Bet likusi gyventojų dalis, žmonės, kurie nėra nusistatę prieš vakcinas. Jiems trūksta informacijos, jie dvejoja, atideda šitą sveikatą ir gyvybę išsaugančią procedūrą“, – paaiškino užkrečiamųjų ligų specialistas.
Jungtinėje Karalystėje skelbiama, kad net ir pasiskiepijus 80 proc. suaugusiųjų, papildomos apsaugos priemonės ir toliau yra reikalingos, norint pilnai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo.
Anot S.Čaplinsko, paaiškėjo, kad viruso plitimo greitis yra didesnis nei manyta iki tol. Todėl yra didesnė tikimybė, kad infekuotas asmuo susidurs su užsikrėtimui imliu žmogumi.
Virusui neimli populiacija turi būti didesnė nei anksčiau numatyti 30 proc. Kitaip virusas vis tiek ras pakankamai daug žmonių tarp kurių nesunkiai plis.
Užkrečiamųjų ligų ekspertas kaip pavyzdį pateikė tymus. Tam, kad ši liga negalėtų plačiai plisti, reikia, kad imunitetą jai turėtų bent 95 proc. asmenų. Tik tokiu atveju galima tikėtis vien pavienių ligos atvejų, kai viruso plitimas sustoja.
Bus visuomenės imunitetas?
Profesoriaus nuomone, tam kad būtų pasiektas reikiamas visuomenės imunitetas prieš COVID-19 ligą, prireiks nemažai laiko. „Labai abejoju... Sakykime tiesiai šviesiai. Šį rudenį visuotinio imuniteto tikrai nepasieksime.
Net ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tą patį prognozuoja. Kol kas tik ketvirtis Europos populiacijos yra gavę pirmą skiepo dozę.
Natūraliu būdu, persirgus, kolektyvinis imunitetas nesusiformuoja. Šitas jau žinoma seniai. Kolektyvinį imunitetą galima pasiekti tik masinės vakcinacijos pagalba.
Na, o kad 70 proc. suaugusiųjų populiacijos jau šį rudenį būtų paskiepyta, tam pasiekti jau yra visos priemonės, nes skiepai pakankamai prieinami. Bet ar paslauga bus prieinama, ar žmonės galės ja pasinaudoti – čia kitas klausimas“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Jo nuomone, visuotinio imuniteto dėka koronavirusas per artimiausius metus turėtų tapti tik sezonine liga.
„Kai virusas peršoka rūšinį barjerą, jis ieško būdų plisti. Jis rado naują šeimininką, naują dirvą, kur gali maitintis ir palikti savo palikuonis. Toks viruso tikslas ir yra.
Bet jo tikslas nėra išžudyti visus naujus savo šeimininkus, nes tada jis nebeturės, kur daugintis. Taip palaipsniui ir vyksta prisitaikymas gamtoje.
Deja, dalis silpnesnių žmonių gali neišgyventi, ką mes ir matome. Kita dalis, išgyvenę arba įgiję imunitetą skiepų pagalba, tikėtina, kitą kartą susidūrę su virusu nesusirgs arba susirgs daug švelniau. Palaipsniui, tikimasi, kad per 2-4 metus koronavirusas taps sezoniniu virusu.
Taip pat buvo ir su kitais virusais. Mes galbūt pamirštame, kad šaltuoju metų laiku 15-30 proc. peršalimo ligų sukelia kiti giminingi koronavirusai“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Kokia bus vasara?
Susirgimų skaičius Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje šiaurės pusrutulio, jau slopsta. Kalbama, kad įsibėgėjus vasarai gali būti ir panaikintas karantinas.
Tačiau profesorius priminė, kad nereikėtų apsigauti. Vasara pasimėgauti tikrai reikia ir galima, bet nevalia pamiršti, kad virusas niekur nedingo, tik sulėtėjo jo plitimas.
„Po to ateis ruduo. Labai svarbu, kad žmonės būtų pasiruošę naujiems iššūkiams, ypač, kad žmonės būtų atitinkamoje parengtyje. Deja, rudenį ligonių dar gali padaugėti. Virusui liks plitimo erdvės“, – prognozavo S.Čaplinskas.
Pirmadienio duomenimis Lietuvoje liko tik viena pagal sergamumą į juodąją zoną patenkanti savivaldybė – Ukmergės rajono.
Pasak S.Čaplinsko, tai leidžia tikėtis, kad Lietuvai bent laikinai pavyks ištrūkti iš viruso nagų.
„Virusui plisti vasarą fiziškai yra sunkiau. Jį veiks oro sąlygos blogai. Iš kitos pusės mūsų sveikatą, organizmą veikia kiti faktoriai, dėl kurių virusui sunkiau mus pažeisti“, – sakė profesorius.
Jis pažymėjo, kad vasarą žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, o virusas lengviau plinta uždarose patalpose.
Vaikų skiepijimas
Žinią, kad „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 pripažinta tinkama 12-15 metų vaikams užkrečiamųjų ligų specialistas pavadino mokslo laimėjimu. Jis pabrėžė, kad nereikėtų stebėtis, jeigu vaikams ir jų tėvams klausimų dėl vakcinų kils dar daugiau nei skiepijant tik suaugusiuosius.
„Jie turi gauti atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus, kad galėtų ne gandais remtis, bet priimti mokslu pagrįstą sprendimą dėl vaikų skiepų“, – teigė profesorius.
