Šalyje atlikti 5 tūkst. 604 molekuliniai (PGR) ir 4 tūkst. 599 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 199,5 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 1,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 276 tūkst. 453 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 259 tūkst. 793 asmenys, deklaruota 209 tūkst. 479 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 6770 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 57 tūkst. 84.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 mirė 50-89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 50-ies iki 89-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Po du žmones praėjusią parą mirė 50-59 ir 80-89 metų amžiaus grupėse, vienas – 70-79 metų amžiaus grupėje.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4307 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8693 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1546 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4307 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8693 mirtys.
Ligoninėse gydoma 560 COVID-19 pacientų, iš jų 73 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 560 COVID-19 pacientų, 73 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 457 ligoniams, 44 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 59 žmonės.
Per praėjusią parą paskiepyta 15,6 tūkst. žmonių
Praėjusią parą šalyje paskiepyti 15 tūkst. 636 žmonės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 112 žmonių, antrą – 3 tūkst. 524.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 107 tūkst. 424 asmenys, abiem – 662 tūkst. 428.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,2 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,1 proc., 45–54 metų grupėje – 45,9 proc., 35–44 metų grupėje – 43,1 proc., 25–34 metų grupėje – 33,4 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 29,9 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 39,6 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 1 mln. 956 tūkst. 215 skiepų dozių, į vakcinavimo centrus pristatyta 1 mln. 939 tūkst. 65. Čia sunaudotos 1 mln. 769 tūkst. 852 dozės.
Kol kas nepanaudota 169,2 tūkst. dozių.
Prieš egzaminą abiturientus kviečia tirtis be eilės
Prieš pirmadienį vykstantį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą Vilnius izoliacijoje esančius abiturientus be eilės kviečia atlikti vadinamąjį PGR ir greitąjį antigeno testus.
Kaip rašoma šeštadienį išplatintame sostinės savivaldybės pranešime, registruotis PGR testui buvo būtina šeštadienį.
Kaip penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), testą vadinamuoju PGR metodu izoliacijoje esantys moksleiviai turi atlikti ne anksčiau nei 48 valandos iki egzamino.
Be kita ko, pasak NVSC, prieš patekdami į brandos egzamino centrą moksleiviai turės atlikti greitąjį antigeno testą, kuris privalo būti neigiamas.
Vilniaus savivaldybė praneša, kad greitajam antigeno testui sostinės abiturientus užregistruos NVSC specialistai, gavę pranešimą apie planuojamą palikti izoliacijos vietą.
Greitieji antigeno testai bus atliekami sekmadienį nuo 16 iki 21.15 val. mobiliajame punkte V. Gerulaičio g. 1 arba punkte prie Lukiškių aikštės.
NVSC teigimu, taip pat asmenims, kurie bus išleisti į egzaminus, nors jiems paskirta izoliacija, galios griežtesni infekcijų prevencijos reikalavimai. Numatyta, kad jiems egzaminų centruose privalu dėvėti respiratorius. Tai reiškia, kad medicininė kaukė ar kitokia nosį ir burną dengianti apsaugos priemonė tokiu atveju nėra tinkama.
Reakcijos į vakcinas
Gegužę gauti 986 pranešimai apie nepageidaujamas vakcinos nuo COVID-19 reakcijas, 48 iš jų – sunkios, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Pirmą kartą registruotas miokardito – širdies raumens uždegimo – atvejis. Tai įvyko po „Moderna“ skiepo.
„Tai jaunas 20 metų vaikinas, gydytas stacionare“, – sakė tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Tai pirmasis pranešimas Lietuvoje apie tokią būklę.
„Labai panašu, kad tai yra susiję su vakcinacija, nes kitų priežasčių, paaiškinančių, kodėl jaunam dvidešimtmečiui vaikinui tai galėjo nutikti, iš tiesų nėra“, – sakė R. Pilvinienė.
Ji teigė, kad gautos kelios dešimtys pranešimų apie kūno dalių tirpimą, taip pat kelios dešimtys arterinio kraujo spaudimo padidėjimo atvejų.
„Absoliutus (nepageidaujamų reakcijų – BNS) skaičius didėja, jis yra nuosekliai didėjantis, nes daugėja vakcinuotų žmonių, tačiau mažėja pranešančių asmenų procentas“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Po „Pfizer“ vakcinos vartojimo gauta 370 pranešimų, o tūkstančiui paskiepytųjų teko 0,9 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas, po „Moderna“ vakcinos – 101 pranešimas arba pusantro pranešimo tūkstančiui paskiepytųjų, po „AstraZeneca“ vakcinos sulaukta 483 pranešimų arba 4,1 pranešimų tūkstančiui paskiepytųjų, o po „Johnson&Johnson“ – 29 pranešimai arba 1,7 pranešimo tūkstančiui paskiepytųjų. Trijuose pranešimuose vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Mažina lovų skaičių
Gerėjant COVID-19 epidemiologinei padėčiai bei mažėjant ligoninėse gydomų pacientų, Kauno regione nuo pirmadienio mažinamas šiai ligai gydyti skirtų lovų skaičius, pranešė Kauno klinikos.
„Galime pasidžiaugti, kad galime ne tik mažinti lovų skaičių, tačiau ir visiškai uždaryti kai kurių atraminių ligoninių COVID-19 ligai skirtas lovas, sudarant sąlygas įstaigoms grįžti į ikipandeminio laikotarpio veiklos sąlygas. Po antrosios COVID-19 pandemijos bangos pirmoji tokia įstaiga buvo Prienų ligoninė. Po trečiosios bangos – Kėdainių ligoninė“, – sakė COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis.
Pasak jo, mažinti lovų skaičių galima dėl toliau dvi savaites iš eilės mažėjančio naujai atvykstančių pacientų skaičiaus per parą (nuo 23 iki 11) bei mažėjančio stacionarinio aktyviojo gydymo lovų užimtumui, siekiančiam iki 40 procentų.
Naujos vakcinos
Tikimasi, kad Europos vaistų agentūra birželį registruos dvi naujas vakcinas nuo koronaviruso, kurias užsisakiusi yra ir Lietuva, sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.
„Kalbant apie artimiausio meto registracijas, tai „CureVac“ ir „Novavax“ yra tie artimiausi kandidatai, kurie ir turėtų būti patvirtinti, ir Lietuvą tiesiogiai paliesti, kadangi sutartys, įsipareigojimai yra jų atžvilgiu sudaryti“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė G. Andrulionis.
Jo teigimu, tikėtis šių preparatų registracijos „galima ir šį mėnesį“.
