Šalyje atlikti 15 tūkst. 752 molekuliniai (PGR) ir 5153 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,5 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 222 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 261 tūkst. 916 asmenų, deklaruoti 211 tūkst. 154 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 5317 žmonių, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 79.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8753 mirtys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8753 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1552 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Praėjusią parą paskiepyta per 26 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 83 žmonės, antrą – 15 tūkst. 41, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 143 tūkst. 987 asmenys, abiem – 708 tūkst. 913.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,7 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 54,1 proc., 45–54 metų grupėje – 47 proc., 35–44 metų grupėje – 44,6 proc., 25–34 metų grupėje – 36,7 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 33,3 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 40,9 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 97 tūkst. 785 skiepų dozių, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 1 mln. 852 tūkst. 900 dozių. Kol kas nepanaudota per 244 tūkst. dozių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 529 COVID-19 pacientai, iš jų 74 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 529 COVID-19 pacientai, 74 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 418 ligonių, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 45 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 222 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 56 tūkst. 79 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 5317 asmenų.
Birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo. Tačiau tai nereiškia, kad šią vasarą bus galima visai paleisti vadžias. Nevalia pamiršti, kad viruso grėsmė nepranyko – šalies ligoninėse su infekcija tebekovoja per pusę tūkstančio sunkių pacientų, sveikiems graso pavojingos viruso atmainos.
Karantino klausimas
Jeigu epidemiologinė situacija toliau gerės, karantinas gali būti nebetęsiamas, tačiau ir toliau išliks tam tikri apribojimai, sako premjerė ir sveikatos apsaugos ministras.
„Aš manau, kad apie kokius nors verslo suvaržymus tikrai neturėtume šią vasarą kalbėti. (...) Jeigu viskas taip judės, kaip dabar juda, tikėkimės, kad birželis bus paskutinis mėnuo, kada turėsime tą oficialų žodį „karantinas“, tačiau ekstremali situacija niekur nesideda, ji tęsiasi, vadinasi, kad kažkokių taisyklių vis tiek turėsime turėti, bet ne suvaržymų“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija.
„Visi matome, kad atvejų skaičius mažėja, nepaisant to, kad išlieka aukštos testavimo apimtys, ligoninių užimtumas jau tikrai yra pasiekęs nesakysiu, kad tenkinantį lygį, bet gerokai žemesnį lygį negu bet kada buvo per pastarąjį pusmetį. Mirčių skaičius, nors dar nėra nulinis, bet taip pat ženkliai sumažėjęs, ir visa tai džiugina. Žmonių aktyvumas skiepijantis praėjusią savaitę irgi yra tas veiksnys, kuris labai džiugina“, – kalbėjo ji.
„Tai jeigu visi šie veiksniai ir toliau vienas kitą stiprins, aš norėčiau tikėtis, kad galima bus gyventi ir be formalaus žodžio „karantinas“, tačiau virusas nedings, ir tai reiškia, kad tam tikrų atsargumų priemonių ar rekomendacijų forma, ar galbūt kažkur ir kažkokio reglamentavimo forma, matyt, dar gali reikėti – tarkime, dėl saugaus atstumo arba galbūt ir dėl kaukių dėvėjimo tam tikromis aplinkybėmis“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vilniuje skiepys be registracijos
Vilniuje kiekvieną dieną žmonės „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina bus skiepijami ir be registracijos, trečiadienį pranešė savivaldybė.
Norintiesiems gauti pirmąją šio gamintojo vakcinos dozę užteks su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu atvykti į „Litexpo“ vakcinacijos centrą.
Vilniaus savivaldybės teigimu, skiepijimas be registracijos vyks, kol bus vakcinos.
„Kadangi šis skiepijimo organizavimas vyks ne vieną dieną, gyventojus raginame atsakingai planuotis vizito skiepui laiką. Kadangi pastaruoju metu temperatūra neretai perkopia 20 laipsnių šilumos padalą, todėl atvykstančiuosius skiepui raginame nepamiršti pasirūpinti vandeniu“, – rašoma pranešime.
Ar skiepo sulauks migrantai?
A.Dulkys sako, kad stebint pro pasienį su Baltarusija vis didėjančius migrantų srautus, Lietuvos interesas ir toliau turėtų išlikti kuo didesnės dalies šalyje esančių žmonių paskiepijimas. Pasak ministro, baigus skiepyti prioritetines grupes, atsirado vis daugiau kitų įvairių grupių, kurios taip pat turi pasiskiepijimo poreikį.
„Gyvenimas parodė, kad kai baigėme skiepyti prioritetines grupes, mes kiekvieną savaitę atrandame naują situaciją, kurioje paaiškėja, kad viena ar kita grupė žmonių turi poreikį vakcinuotis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
Ministras neakcentavo, kad bus ketinama koncentruotis būtent į migrantų skiepijimą, tačiau pažymėjo, jog mūsų pačių interesas turėtų būti kuo didesnės Lietuvos populiacijos dalies paskiepijimas, taip užtikrinant saugumą ir geresnę epidemiologinę situaciją.
„Nenorėčiau dabar konkretinti, bet pasakyti bendrą principą, kad mes visais atžvilgiais žiūrime, kaip išspręsti vakcinavimo klausimą. Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių viena ar kita grupė žmonių leidžia laiką Lietuvoje, tai reiškia, kad mūsų interesas yra, jog pandemijos metu jie turėtų galimybę vakcinuotis, leistų laiką saugiai ir neblogintų mūsų pačių sergamumo rodiklių“, – mano A. Dulkys.
