Jis atkreipė dėmesį, kad įvairiose pasaulio šalyse šis klausimas keliamas jau ne vieną mėnesį. Savo darbuotojų saugumu bei vykdomos veiklos sklandumu rūpinasi ir patys verslininkai.
„Galų gale tuo rūpinasi kiekviena įmonė, ypač privataus kapitalo verslas. Visai nesvarbu, kokios tai pakraipos būtų įmonė. Apie tai yra diskutuojama ir Lietuvoje. Ne vienas įmonės vadovas yra kalbėjęsis ir su manimi“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo profesorius.
Vakcinų perteklius
Ekstremalių situacijų sveikatai centro (ESSC) šaldikliai jau prisipildė nepanaudotomis vakcinomis nuo COVID-19.
S.Čaplinsko teigimu, gyventojų norą skiepytis nulemia tai, kaip visuomenė yra informuojama apie vakciną. Anot jo, dar preiš įvedant naują vakciną labai svarbu, kad žmonės jos lauktų. Svarbu, kad iš specialistų, kuriais jie pasitiki, gautų atsakymus į konkrečius jiems iškylančius klausimus.
„Pripažinkime atvirai, kad šito savo laiku nebuvo padaryta. Buvo rūpinamąsi kaukėmis, laborotine diagnostika, vakcinų užpirkimu, jų tiekimu ir kitai klausimais.
Dabar pasimatė tai, ką buvo galima numatyti. Vakciną iki namų slenksčio nuvežti galima, bet klausimas, ar jų duris kas nors atidarys? Tam, kad žmogus atidarytų duris, jis turi laiku gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus“, – į padarytą klaidą bedė profesorius.
Jis pridūrė, kad matoma spraga dar nėra užpildyta ir šiandien.
Vakcinų maišymo saugumu neabejoja
S.Čaplinskas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje be aiškaus pagrindo laikomasi įsitikinimo, kad paskiepijus žmogų vieno gamintojo skiepu nuo COVID-19, kito naudoti nevalia.
„Mokslas aiškiai parodė, kad maišant skirtingas vakcinas gaunamas geras ar net geresnis rezultatas. Netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirma pasiskiepijo „Astrazeneca“, o paskui kita vakcina. Specialistai tikrai nebūtų patarę jai to padaryti, jei būtų abejoję“, – dėstė profesorius.
Todėl, pasak jo, jeigu yra tokių žmonių, kurie nesiryžta skiepytis antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze, derėtų greitai apsispręsti ir galbūt net leisti žmogui pasirinkti kito gamintojo vakciną.
„Net neabejoju, kad ateityje atsiras tokios rekomendacijos ir vakcinų gamintojų aprašuose“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Ar reikalingas privalomas testavimas?
Sveikatos apsaugos ministerija svarsto įvesti prievolę periodiškai testuotis dėl koronaviruso nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems pardavėjams, kavinių darbuotojams, viešojo transporto vairuotojams ir krovinių vežėjams, renginių vedėjams bei kitų profesijų atstovams.
Profesoriaus teigimu, iš virusologinės pusės svarbu, kad žmonės sektų savo COVID-19 statusą. Todėl tokios priemonės nauda, šia prasme, nekelia jokių abejonių. Tačiau svarbu rasti ir kompromisą su skirtingais žmonių nusiteikimais.
„Jeigu žmogus matys galimą pavojų, kad gali sužinoti sau nepalankų rezultatą, tai jis gali to testavimo ir bijoti.
Tačiau jei jis supras galimą naudą sau, savo šeimai, organizacija, tuomet jis galbūt pakeis savo sprendimą“, – teigė S.Čaplinskas akcentuodamas bendravimo ir sklandžios komunikacijos svarbą.
Atsipalaidavimas neišvengiamas?
Pastaruoju metu Lietuvoje kasdien nustatoma vos kelios dešimtys naujų COVID-19 ligos atvejų, sergamumo žemėlapyje dauguma šalies savivaldybių nusidažė žalia spalva.
Profesoriaus nuomone, natūralu, kad tai matydami žmonės atsipalaiduoja. Gyventi nuolatinėje įtampoje nėra patogu. Be to, šiltuoju metų laiku lietuviai sveikata mažiau rūpinosi ir iki pandemijos.
„Visuomet vasarą žmonės mažiau kreipdavosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Net vaikų skiepų sumažėdavo. Rudenį tėveliai susigriebia. Todėl čia nieko nuostabaus“, – pastebėjo S.Čaplinskas ir pridūrė, kad dėl klimatinių sąlygų ir žmonių įpročių pokyčių vasarą viruso plitimo pavojus sumažėja.
„Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kodėl rudenį atsiranda didesnis viruso plitimo pavojus. Laimei, erdvė jo plitimui bus sumažėjusi, nes daugelis mūsų bus arba persirgę, arba pasiskiepiję“, – paaiškino užkrečiamųjų ligų specialistas ir paragino pasiskiepyti to dar nepadariusius lietuvius.
