14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 18,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepasikeitė ir liko 0,7 procento.
Šalyje atlikta 1616 molekulinių (PGR) ir 1127 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 217 žmonių, iš jų tebesergančių per parą kiek sumažėjo – iki 531.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4400 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8970 mirčių.
Ligoninėse gydomi 73 COVID-19 pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 73 COVID-19 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose šiek tiek padaugėjo, nors reanimacijoje gulinčių pacientų skaičius sumažėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 52 ligoniams, dešimčiai pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti septyni žmonės.
Kova su koronavirusu dar nebaigta. Deja, bet susirgimų skaičiau Lietuvoje vėl palengva auga. Ekspertai spėja, kad tai gali būti tylaus Delta atmainos plitimo pasekmė. Skaičiuojama, kad norint atsispirti prieš šį viruso variantą, reikalinga ženkliai didesnė pasiskiepijusių žmonių dalis.
Pirmąja doze paskiepyti 278, antrąja – 206 žmonės
Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 278, antrą – 206 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 277 tūkst. 415 žmonių, abiem – 1 mln. 74 tūkst. 422.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,5 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58,8 proc., 45–54 metų grupėje – 52,5 proc., 35–44 metų grupėje – 50,9 proc., 25–34 metų grupėje – 43,9 proc., 16–24 metų grupėje – 42,1 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 9,7 procento.
Šios reikšmės per parą paaugo 0,1–0,2 procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,7 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 98 tūkst. 155 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 351 tūkst. 837 dozės.
Nepanaudota šiuo metu apie 746 tūkst. vakcinos dozių.
Kaip suvaldyti Delta atmainos plitimą?
Grupė Prancūzijos vyriausybę sveikatos apsaugos klausimais konsultuojančių mokslininkų penktadienį perspėjo, kad siekiant sustabdyti naujo užkrečiamesnio pandeminio koronaviruso delta varianto plitimą gali reikėti paskiepyti iki 95 proc. gyventojų.
Spartėjant užkrato plitimui „gali greitai smogti ketvirtoji banga, susijusi su delta atmaina, sukelsianti padarinių sveikatos apsaugos sistemai nepaisant aukšto vakcinavimo lygio“, nurodė Mokslo taryba.
Ištęsėtas pažadas
Europos Sąjunga įgyvendino savo uždavinį parūpinti pakankamai vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Už šių vakcinų paskirstymą gyventojams yra atsakingos 27 šalių bloko vyriausybės. Kai kurios jų dirba sparčiau už kitas, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad „ES ištesėjo savo žodį.“
Pagal Europos Komisijos vadovaujamą bendra ES vakcinų pirkimo schemą buvo įsigyta 330 mln. dozių vakcinos, sukurtos bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“, 100 mln. dozių „AstraZeneca“ preparato, 50 mln. dozių „Moderna“ vakcinos ir 20 mln. dozių „Johnson & Johnson“ vakcinos, suleidžiamos viena doze.
Išskyrus „Johnson & Johnson“ preparatą, visos kitos vakcinos nuo COVID-19 yra suleidžiamos dviem dozėmis.
Statistikos duomenys rodo, kad Europos Sąjunga turi 366 mln. suaugusių gyventojų.
Kolektyvinis imunitetas rudenį?
Premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti, kad kolektyvinis imunitetas Lietuvoje nuo COVID-19 būtų pasiektas iki rudens, kadangi kitu atveju susirgimų rodikliai gali išaugti.
„Labai norėčiau, kad pasiektume iki rudens, nes priešingu atveju bijau, kad ruduo gali laukti gana nemalonus“, – penktadienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė.
„Atvejų skaičius veikiausiai pradės augti netrukus. Pagrindinis klausimas yra, kada pradės augti įtampa gydymo įstaigose, kadangi ne pats atvejų skaičius yra problema, problema yra tada, kai tie atvejai virsta ligoninių lovų užimtumu, ypač reanimacijos lovų“, – pridūrė ji.
Pakeitė nuomonę
Vyriausybė penktadienį per pasitarimą nusprendė pakeisti ankstesnę poziciją ir įsigyti 11 tūkst. papildomų „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai labiau „solidarumo sprendimas“, kurį Lietuva priima paraginta Europos Komisijos.
Birželio 16 dieną Vyriausybė buvo nusprendusi papildomos „Moderna“ vakcinos nepirkti, įvertinusi, jog iki šiol užsakyti kiekiai revakcinacijai bus pakankami.
Tačiau, kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, Europos Komisija su farmacijos kompanija „Moderna“ birželio 22 dieną sudarė naują pirkimo sutartį dėl šios vakcinos bei paragino šalis nares solidarizuotis ir dalyvauti atnaujintoje sutartyje, įsigyjant bent minimalų kiekį vakcinų, t. y. 11 tūkst. dozių. Jų pristatymas išsidėstytų 2021metų spalio–2022 metų gruodžio mėnesiais.
„Į šį Europos Komisijos kvietimą atsiliepė absoliučiai visos Europos Sąjungos šalys, ir mes siūlytume Lietuvai taip pat prisidėti ir dalyvauti su tuo minimaliu įsigijimo kiekiu“, – penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
