„Kuo toliau, tuo labiau turėsime orientuotis ne į nustatytą atvejų skaičių, bet į tai, kiek yra simptominių atvejų ir tų, kurie reikalauja gydymo stacionare, intensyvios terapijos skyriuje. Savaime suprantama, labai svarbus bus mirtingumo nuo COVID-19 ligos procentas.
Bendras atvejų, ypač besimptomių, skaičius neturėtų inicijuoti plataus masto suvaržybų ir apribojimų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasakojo specialistas.
Jis priminė, kad ženkli populiacijos dalis jau imunizuota. Todėl pagrindiniu kriterijumi ir turėtų tapti sunkesnieji viruso atvejai, kurie apkrauna sveikatos apsaugos sistemą.
Moskleiviai skiepytis ar testuotis neprivalės
Pirmadienį rinkęsi NEPT nariai aptarinėjo, kaip atrodys vaikų sugrįžimas į mokyklas rugsėjį. M.Strioga pasakojo, kad konkrečių sprendimų priimta nebuvo, bet pamatai gyvam moksleivių ugdymui jau klojami.
„Sprendimai dar nėra galutiniai, bet jau sudarytas karkasas to, ką ruošiamasi patvirtinti <...> Testavimasis ir vakcinacija – privalomi dalykai tam, kad vaikai galėtų grįžti, tačiau tai nebus būtina sąlyga.
Vyresni moksleiviai dėl to apsispręs kartu su tėvais. Jaunesnių vaikučių atveju, tai tik tėvelių sprendimas. Bet privalomumo ar reikalavimo dėl to nebus“, – užikrino M.Strioga.
Pasak jo, nemažai svarstymų sulaukė veido kaukių dėvėjimo klausimas. Iškelta idėja, kad reikėtų standartizuoti šių priemonių naudojimą. Pastebėta, kad dažnas vaikas nešioja daugkartinio naudojimo medžiaginę kaukę, bet ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad jos nėra tokios efektyvios.
Tačiau suabejota, ar visi tėveliai gebės atžalas aprūpinti medicininėmis veido kaukėmis. Todėl svarstoma, kad jų įsigyti ir vaikams išdalinti galėtų pačios švietimo įstaigos.
„Svarstomos ir įvairios rekomendacijos, kaip sumažinti užkrato plitimo patalpose galimybes. Tam skirtos priemonės: vėdinimas, paviršių dezinfekcija, siūloma specialius aparatus naudoti, kurie matuotų CO2 lygį. Tai leistų fiksuoti, kuomet patalpoje prisikaupė daug iškvėpto oro ir kilo rizika dėl didesnės viruso koncentracijos“, – pasakojo M.Strioga.
Anot jo, augant susirgimų skaičiui, nebūtų puolama vėl uždaryti visas mokyklas. Atsiradus viruso židiniui, planuojama taikyti lokalaus karantino priemones.
„Jeigu yra protrūkiai Vilniuje, tai jokiu būdu nebus įvedinėjamas karantinas Skuode, Klaipėdoje ar Panevėžyje. Ten nei ugdymas, nei kitos veiklos nebus ribojamos. Karantinai turėtų būti regioniniai pagal konkrečioje vietoje esamą situaciją“, – teigė onkoimunologas.
Kaip dėl nesiskiepijančių medikų?
Dalyje Europos valstybių jau priiminėjamos griežtos priemonės, kuriomis gyventojai bus skatinami pasiskiepyti. Prancūzai planuoja nuo COVID-19 ligos nepaskiepytiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams neleisti toliau dirbti, Latvijoje nuo rugsėjo vadovai galės atleisti nepasiskiepijusį darbuotoją.
M.Strioga sutiko su tuo, kad būtinybė pasiskiepyti tam tikrų profesijų atstovams yra pagrįsta. „Ypač jeigu mes kalbame apie medikų bendruomenę. Jeigu bent vienas į ligoninę patekęs žmogus, užsikrečia nuo nepasiskiepijusio mediko, tai paprasčiausiai yra neetiška“, – tikino onkoimunologas.
Jis priminė, kad tai net nebūtų nauja praktika. Dalis skiepų nuo infekcinių ligų medikams yra privalomi jau nuo seno.
„Mes, medikai, turime žinoti, kad esame toje grandyje, turime žmones ne susargdinti, o juos gydyti ir apsaugoti jų sveikatą. Šiuo atveju medikų vakcinavimas, mano galva, būtų pagrįstas dalykas“, – savo nuomonę išreiškė M.Strioga.
Jis pridūrė, kad nėra jokių ženklų, jog skiepai nuo COVID-19 turėtų ilgalaikį žalingą poveikį. Todėl medikai neturėtų būti tie, kurie dvejoja.
Privalomas skiepas anokia naujiena ir kitų profesijų atstovams. Papildomo saugumo reikalauja veterinaro, girininko darbas, pomėgis medžioti. „Medikų bendruomenė sprendimą privalomai skiepytis turėtų priimti ir tam nesipriešinti“, – patikino M.Strioga.
Gydytojas pastebėjo, kad šiuo klausimu prieštaravimų turėtų atsirasti ir pačios ekspertų tarybos viduje. Gali skirtis požiūrio kampai, nes taryboje dalyvauja įvairių sričių profesionalai. Be to, kokios pasekmės lauktų mediko, kuris skiepytis nesutinka – atskiras klausimas.
„Jeigu, tarkime, veterinarijos gydytojas atsisakytų skiepytis nuo pasiutligės? Kas jam nutiktų? Turbūt, paprasčiausiai nebūtų išduodama licencija“, – paaiškino medikas.
