Epidemiologės teigimu, naujų atvejų plitimas Lietuvoje yra labai spartus. Šalyje jau dominuoja Delta atmaina, išstūmusi Alfa variantą.
Dėl spartaus viruso plitimo į raudoną COVID-19 sergamumo zoną jau pateko ketvirtadalis Lietuvos savivaldybių: 15 iš 60.
„Dėl spartaus Delta atmainos plitimo visa likusi Lietuvos teritorija greitu laiku gali pasidengti raudona spalva. Manau, tokią situaciją turėsime jau rugpjūčio mėnesį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė specialistė.
D.Razmuvienė akcentavo, kad ypač dažnai serga jauni (18-50 m.) amžiaus žmonės. Net 80 proc. užsikrėtusiųjų – darbingo amžiaus lietuviai.
Tai išskirtinis ketvirtos viruso bangos bruožas. Antrosios ir trečiosios koronaviruso bangos metu absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų ir sunkiai susirgusiųjų buvo garbaus amžiaus asmenys.
Atidėlioti skiepą – klaida
„Reikėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į tai, kad ne viskas padaryta. Laukiant rudens, be abejonės, reikėtų pasirūpinti skiepais, nes būtent jie gali mus apsaugoti nuo sudėtingų ligos atvejų ar net mirties“, – patarė epidemiologė.
D.Razmuvienė paaiškino, kad Delta atmainos virusas labiau užkrečiamas, sergantis žmogus išskiria į aplinką didesnį viruso kiekį, o jis lengviau geba pakliūti į kito dar neužsikrėtusios asmens gleivinę.
Ji tvirtino, kad atidėlioti pasiskiepijimą rugsėjui – klaidingas mąstymas. Pilnaverčiam imunitetui susidaryti nuo skiepijimo pirma vakcinos doze turi praeiti mėnuo, pusantro. Todėl geriausia pasiskiepyti jau dabar.
D.Razmuvienė perspėjo, kad Lietuvos laukia nelengvas paskutinis vasaros mėnuo. „Matant Deltos plitimą, rugpjūtį Lietuvoje naujus atvejus skaičiuosime nebe šimtais. Bet galime pasiekti ir tūkstančius per parą“, – prognozavo epidemiologė.
Sudarome sąlygas viruso plisti spėriai
Šalies ligoninėse pildosi ir COVID-19 skyriai. Šiuo metu juose guli virš šimto sunkiau susirgusių lietuvių. D.Razmuvienė pabrėžė, kad beveik visi hospitalizuoti asmenys yra neskiepyti, didžioji dauguma sergančių jaunesni.
Specialistė paaiškino, kad nereikėtų stebėtis, jei infekcija užsikrečia ir pilnai paskiepytas žmogus. „Tai yra normali vakcinų praktika. Tai nepriklauso nuo skiepo, o yra nulemta paties žmogaus savybių: amžiaus, turimų lėtinių ligų“, – sakė epidemiologė.
Anot jos, nuo birželio tik apie 4 proc. hospitalizuotų asmenų buvo pilnai paskiepyti. Tačiau kiekvieną atvejį derėtų panagrinėti atskirai. Galbūt tai buvo itin pažeidžiamos sveikatos žmonės.
Todėl, pasak D.Razmuvienės, pasiskiepijusių asmenų užsikrėtimų sureikšminti nederėtų. „Negalima suabsoliutinti ir sakyti, kad visi pasiskiepiję serga. Taip tikrai nėra. Pasaulio ir Europos praktika rodo, kad COVID-19 liga suserga visai ar pilnai nepaskiepyti asmenys“, – patikino specialistė.
Ji pastebėjo, kad savo saugumu itin vangiai rūpinasi jauni žmonės. Pasiskiepiję tik trečdalis 20-24 m. amžiaus žmonių. Todėl ir netrūksta virusui imlios masės. „Mes sudarome sąlygas virusui plisti itin spėriai“, – pridūrė epidemiologė.
D.Razmuvienė akcentavo, kad vasarą itin didelis žmonių judumas. Vykstama poilsiauti į užsienį ir įvairias Lietuvos vietas. Vyksta ir didelio masto renginiai. Todėl užkratas nesunkiai pasklis po visą šalies teritoriją.
Viruso plitimas yra ganėtinai smarkus ir jis tikrai nesustos
Koronaviruso plitimas yra ganėtinai smarkus ir jis tikrai nesustos, augant naujų atvejų skaičiui sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Kiekvieną dieną daugėja naujai registruojamų atvejų ir Lietuvoje ketvirtadalis savivaldybių yra pakliuvusios į tą raudonąją zoną, visiškai nelauktai, bet yra vasaros laikotarpis, atostogos, žmonių mobilumas, bendravimas žymiai padidėjęs“, – penktadienį interviu Lietuvos radijui sakė D. Razmuvienė.
Trečios skiepo dozės laukimas
Lietuvos medikai skiepytis nuo COVID-19 pradėjo daugiau nei prieš pusmetį. D.Razmuvienė paaiškino, kad ir Lietuvoje artimiausiu metu bus numatyta galimybė pasiskiepyti trečiu skiepu. Tam žalią šviesą jau uždegė ir Europos vaistų agentūra (EVA).
Specialistės teigimu, trečio skiepo reikalingumu neabejojama. „Atlikta daug klinikinių tyrimų, kurie tą įrodė. Tai teisinga praktika, nes dar nežinome, kaip ilgai virusas cirkuliuos tarp mūsų“, – patikino epidemiologė.
Pirmiausia palaikančiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gauti turėtų medikai, itin garbaus amžiaus žmonės, pacientai su nusilpusiu imunitetu.
Sugriežtėjęs valdžios tonas
D.Razmuvienė tvirtino, kad didžioji dalis dar nepasiskiepijusių gyventojų nėra griežtai nusiteikę prieš vakcinas. Daugybė žmonių vis dar dvejoja. Būtent juos paveikti turėtų nepasiskiepijusių atžvilgiu sugriežtėjęs valdžios tonas. Ji pabrėžė, kad apie griežtesnius ribojimus neimunizuotiems asmenims garsiai kalba daugelis Europos valstybių.
Tačiau specialistė pabrėžė, kad valdžios veiksmų nederėtų interpretuoti klaidingai. „Nereikia pamiršti, kad privalomas nėra prievartinis. Žodžių prasmę reikia suprasti. Lygiai taip pat ir saugus diržus dėvėti privaloma ir per raudoną šviesą gatvėje neiti. Bet žmonės kartais to nedaro“, – palyginimą pateikė epidemiologė.
Anot jos, galimybių paso veiklų tik imunizuotiems asmenims praplėtimas, sukurtų tik nepasiskiepijusiems taikomo karantino situaciją. Ribojimai galiotų tik jiems.
D.Razmuvienė paaiškino, kad tokios priemonės reikalingos, norint užkirsti kelią naujų viruso atmainų atsiradimui. „Čia nėra eilinis dalykas. Tai pandemija – naujas virusas. Mes nežinome, kokių dar atmainų sulauksime.
Reikia suprasti, kad tai ne vienos šalies kaprizas, o globali problema. Todėl žmonėms suteikiama galimybė apsisaugoti su specifine priemone – skiepu“, – dėstė epidemiologė.
