Praėjusią parą Lietuvoje užfiksuoti 649 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 5 žmonės, pasveikusiais praėjusią parą pripažinti 524 asmenys., trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Trys mirusieji buvo 70-79 metų, po vieną – 50-59 ir 60-69 metų amžiaus, visi buvo neskiepyti.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 278,8 atvejo, 7 dienų teigiamų diagnostinių testų dalis nepakito ir siekia 4,6 procento.
Šalyje per praėjusią parą atlikti 7032 molekuliniai (PGR) ir 6985 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 295 tūkst. 373 žmonės, iš jų tebeserga 6669.
Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4505 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9175 mirtys.
Ligoninėse gydomi 474 COVID-19 pacientai, 64 iš jų – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 474 COVID-19 pacientai, 64 iš jų – reanimacijoje, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Deguonis papildomai tiekiamas 386 žmonėms, 38 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 55 žmonės.
Praėjusią parą nuo koronaviruso pirmąja doze paskiepyta per 6 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 13 tūkst. 412 žmonių: 6020 iš jų gavo pirmąją, 7392 – antrąją skiepo dozę, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 623 tūkst. 261 žmogus, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 455 tūkst. 778.
Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis pasiekta keturiose amžiaus grupėse iš dešimties: 55-64, 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šio rodiklio priartėta 35-44 ir 45-54 metų grupėse. Kitose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus, paskiepyta daugiau nei pusė žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 58,1 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 68,5 proc. gyventojų.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau nei 4,151 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau kaip 2,914 mln. dozių.
Nepanaudota šiuo metu apie 1,237 mln. vakcinos dozių.
Tarp mirštančių – 96 proc. neskiepytų
Naujų COVID-19 atvejų augimas Lietuvoje stabilizavosi, tačiau į ligoninę paguldomų ir mirštančių asmenų skaičiai vis dar auga, rodo antradienį Vyriausybės paskelbta duomenų apžvalga.
Pasak Vyriausybės analitikų, naujų atvejų augimas šalyje stabilizavosi, o atliekamų diagnostinių tyrimų skaičius taip pat išliko stabilus.
Vis dėlto pastebima, kad tarp naujai užsikrėtusiųjų daugiau vyresnio amžiaus žmonių: liepos viduryje 50 metų ir vyresni užsikrėtusieji sudarė ketvirtadalį užsikrėtusiųjų, dabar jų jau yra per 40 proc. Pasak analitikų, tai iš dalies paaiškina, kodėl nenustoja daugėti hospitalizacijų ir mirčių.
Didžiąją daugumą šių mirčių sudaro asmenys, nepasiskiepiję nuo COVID-19: nuo birželio 1 dienos nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 200 (96 proc.) užsikrėtimo metu buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Panaši situacija ir tarp hospitalizuojamų žmonių: 94 proc. nuo birželio 1 dienos ligoninėse nuo COVID-19 gydytų asmenų nebuvo paskiepyti pagal visą schemą. 46 proc. sudarė jaunesni nei 60 metų asmenys.
Protrūkių – trečdaliu daugiau
Praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių registruota trečdaliu daugiau nei užpraėjusią, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 105 aktyvūs protrūkiai, kai prieš savaitę – 82.
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, nepalankios tendencijos protrūkių kreivėje stebimos jau daugiau nei mėnesį, epidemiologinė situacija šalyje ir toliau išlieka sudėtinga.
„Vertiname, kad delta koronaviruso atmaina, kuri pasižymi apie 60 proc. didesniu užkrečiamumu, kas reiškia, jog virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko, padarė savo. Fiksuojamas COVID-19 ligos atvejų augimas, taip pat matome ir protrūkių kreivės kilimą, kuris nesustoja jau penkias savaites po prieš tai du mėnesius matyto protrūkių žemėlapio „traukimosi“. Tai aiškūs signalai, kad turime būti susikaupę ir prisiminti gal kiek per vasarą primirštas gyvenimo greta viruso sąlygas, rudenį jos taps dar svarbesnės“, – sako G. Aleksienė.
Gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžia, jog vertinant dabartinę epidemiologinę situaciją, šiuo metu svarbūs išlieka du dalykai – kuo greičiau skiepytis bei atidžiai stebėti savo bei artimųjų sveikatą.
„Dirbdami protrūkiuose neretai išsiaiškiname, kad protrūkio būtų buvę galima išvengti, jei žmonės nebūtų numoję ranka į nedidelius negalavimus. Kaip jau ne kartą sakėme, delta atmainai būdingi simptomai – galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sloga ir karščiavimas – kuriuos lengva supainioti su peršalimu. Tai reiškia, kad privalome būti itin dėmesingi savo ir savo artimųjų sveikatai. Pajutę net menkiausius į, liaudiškai tariant, gripą, peršalimą būdingus simptomus, turime likti namuose“, – pabrėžia D. Razmuvienė.
