Dėmesį atkreipė mutacijos
Lambda atmaina pirmiausia buvo nustatyta Peru ir gana greitai ėmė plisti kitas į Pietų Amerikos šalis.
Užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškino, kad trys mutacijos daro virusą atsparesnį po vakcinacijos susidariusiems antikūnams. Šiam viruso variantui taip pat būdingos dvi mutacijos, kurios palengvina jo įsiskverbimą į ląstelę, o tai padidina lambda atmainos užkrečiamumą.
Tiesa, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) lambda variantą kol kas priskiria prie „susidomėjimą keliančių atmainų“, kai alfa ir delta atmainos klasifikuojamos kaip „susirūpinimą keliančios“.
Profesorius pabrėžė, kad virusas mutuoja pagal jam būdingus gamtos dėsnius. „Virusas stengiasi kuo greičiau patekti į naują ląstelę tam, kad ta ląstelė prigamintų kuo daugiau naujų viruso kopijų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Tiesa, jis nuramino, kad virusai retai mutuoja „į piktesnę pusę“. Esą taip yra todėl, kad viruso gyvavimui yra būtinas jo šeimininkų išlikimas, nes išmirus jiems nebeliktų ir terpės paties viruso egzistavimui.
„Dar reikia šiek tiek laiko, kad nusistovėtų pusiausvyra tarp žmonių imuninės sistemos ir viruso gebėjimo prisitaikyti prie mūsų ląstelių. Tikėtina, kad jei ne šiemet, tai kitą šaltąjį sezoną nusistovės tam tikra pusiausvyra.
Vis daugiau žmonių bus įgiję imunitetą ir galbūt virusas sukels vis mažiau kliniškai išreikštą ligą. Juk dabar matome, kad dažniausiai suserga tie, kurie nebuvo pasiskiepiję. O tie, kurie buvo pasiskiepiję, net ir užsikrėtę serga gerokai lengvesne forma“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Didelės grėsmės nemato
Savo ruožtu, Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas nemano, kad lambda atmaina neturėtų nukonkuruoti Lietuvoje jau paplitusio delta varianto.
„Mano manymu lambda atmaina nėra ir nebus tokia pavojinga, kaip delta atmaina. Tikėtina, kad delta atmaina labiausiai išplis pasaulyje, nukonkuruos ir tą baisiąją beta atmainą, gama variantą. Jau matome, kad ji jau nukonkuravo alfa atmainą“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu paaiškino biologas.
Skiepai – veiksmingi
S.Čaplinskas paneigė vis sušmėžuojančią informaciją, neva skiepai neveikia prieš naujas koronaviruso atmainas.
Pasak jo, laboratinių stebėjimų metu nustatyta, kad po vakcinacijos susidarę antikūnai ne taip efektyviai neutralizuoja lambda atmainą, tačiau pabrėžė, kad skiepai vis tiek veikia. Pavyzdžiui, jeigu prieš Uhano atmainą skiepo veiksmingumas, priklausomai nuo gamintojo, siekė 60-90 proc., tai atsparesnė atmaina tik sumažina efektyvumą keliais ar dešimčia procentinių punktų.
„Šiuo atveju matome, kad antikūnų kokybe bus prastesne. Tačiau tai kompensuoti gali kiekybė. Labai svarbu, kad būtų pakankamas antikūnų kiekis, kuris galėtų neutralizuoti lambda ar kitas viruso atmainas“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Profesorius taip pat patikino, kad baimintis vakcinų poveikio tikrai nėra prasmės. Platus jų panaudojimas tik leidžia įsitikinti skiepų saugumu.
„Dabar jau paskiepyti šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje ir gaunami tokie patys rezultatai kaip klinikinių tyrimų metu. Nematyti šito ir sakyti, kad skiepai yra nesaugūs ar sukurti per greitai, reiškia nesuprasti, kokiame pasaulyje mes dabar gyvename“, – teigė profesorius.
Mokyklų atsidarymas – iššūkis
Užkrečiamųjų ligų specialistas patvirtino, kad prasidėję nauji mokslo metai neabejotinai nepalengvins epidemiologinės situacijos. Tačiau jis patikino neabejojantis tuo, kad vaikai turi sugrįžti į kontaktinį ugdymą.
„Mūsų visų suaugusiųjų uždavinys yra tą vaikų buvimą mokyklose padaryti kuo saugesnį. Visiškai viruso išvengti mes nesugebėsime, bet priemonės, kaip tą padaryti jau žinomos“, – sakė S.Čaplinskas.
Ji pridūrė, kad efektyviausiai mokyklose veikia veido kaukių naudojimas ir reguliarus testavimas. Svarbus ir geras patalpų vėdinimas bei vyresnių moksleivių bei ugdymo įstaigų personalo vakcinacija.
