Įsisiurbus erkei – jos tirti neverta: paaiškino, kodėl ir priminė grybautojams svarbų dalyką

Galbūt kažkam tai bus naujiena, tačiau antrasis erkių aktyvumo laikotarpis Lietuvoje – ruduo. Jis paprastai sutampa su grybų sezonu.

Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Balkūno nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Balkūno nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>T.Bauro nuotr.
Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.<br>T.Bauro nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 7, 2021, 7:25 AM, atnaujinta Sep 7, 2021, 8:20 AM

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje taip pat vienas iš didžiausių rudens pirmojoje pusėje, todėl norint, kad apsauga nuo erkinio encefalito būtų pakankama, labai svarbu nepraleisti revakcinacijos.

Iki spalio mėnesio registruojama daugiausiai erkių sukeliamų ligų, ypač erkinio encefalito, atvejų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Apskritai kalbant apie erkių aktyvumo periodus, labai ryškus sezoniškumas.

„Lietuviai negali ramiai miegoti socialiniuose tinkluose išvydę grybų nuotraukas – labai mėgstame grybauti. Bet kuria proga ištrūkstame į miškus, tačiau epidemiologiniu požiūriu blogybė yra ta, kad rudeninis erkių aktyvumas sutampa su žmonių veiklos aktyvumu, todėl ir dažniau užsikrečiama ir susergama.

Pavasarį erkės tos, kurios išlieka, atsibunda itin alkanos ir tuomet jų būna daugiausiai. Tačiau reikia nepamiršti antrosios bangos, kuomet reikia pasimaitinti naujai išsiritusioms lervoms ir vėlesnių stadijų erkėms, kurios pavasarį pasimaitinusios suvirškino kraują, išsivystė į kitą stadiją ir nori spėti prieš žiemą dar kartą pasimaitinti.

O kai grybaujame, gražiais takeliais tikrai nevaikščiojame. Lendame į drėgnus šabakštynus ir ten praleidžiame ilgą laiką. Tuomet ir erkių prisigaudyti yra lengviau, tikimybė didelė.

Metai iš metų kartojame, kad kiekviename šalies rajone erkių sutinkama, todėl saugių vietų šiuo požiūriu tiesiog nėra.“, – sako specialistė.

Už savo sveikatą atsakingas žmogus, eidamas į mišką, tinkamai apsirengia, tada ir tikimybė erkei įsisiurbti yra mažesnė.

„Į mišką keliauti reikėtų apsirengus šviesiai. Retai grybauti einame vieni. Kitas žmogus lengvai pastebės erkę ant šviesaus drabužio. Erkė užkimba už drabužio, ilgai ropoja ir ieško vietos patekti ant kūno. O kartais gauna galimybę patekti tiesiai ant kūno. Todėl į mišką svarbu eiti ilgomis kelnėmis, sukištomis į kojines ar aulinius batus. Kojos negali būti apnuogintos. Rankovės taip pat turi būti ilgos, tvirtai užsegtos arba baigtis gumele.

Sunkiausia grybautojų išprašyti dėvėti galvos apdangalus. O jie labai reikalingi. Ir ne dėl mito, kad iš medžių erkės krenta, o todėl, kad erkės ieškodamos tinkamos įsisiurbimui vietos, nusigaus ir į galvos sritį. Ypač svarbu tinkamai pasirūpinti vaikų apranga. Erkės augalais užlipa iki metro, o kartais ir aukščiau. Vaikams, kurie yra panašaus ūgio, erkės gali įsisiurbti kaklo srityje, už ausų, plaukuota galvos dalis – taip pat mėgstama šių kraujasiurbių“, – perspėjo M.Žygutienė.

Erkei įsisiurbus tarp plaukų ją sunku aptikti anksti, neretai ji pamatoma jau pasimaitinusi, padidėjusi nuo prisiurbto kraujo.

Įsisiurbusios erkės, pasak NVSC specialistės, tirti neverta, nes jokios prevencinės priemonės šiam epizodui tiesiog nėra.

„Yra ne vienas faktorius, kuris nulemia užsikrėtimą. Pavyzdžiui, jei erkė infekuota, erkinio encefalito virusą ji perduoda labai greitai. Erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjai erkių organizmuose glūdi skirtingose vietose. Todėl Laimo ligą, teigiama, erkė perduoda per parą ar dvi. O kiek laiko erkė įsisiurbusi, ne visuomet galėsite pasakyti. Be to, erkės gali būti skirtingai infekuotos. Žmonės taip pat yra skirtingi, skiriasi jų jautrumas. Todėl po erkės įkandimo reikėtų save stebėti mėnesį“, – patarė specialistė.

Kaip pasireiškia erkinis encefalitas ir Laimo liga?

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmiausia pasireiškia karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Tuo tarpu Laimo liga turi tris stadijas. Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi.

Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Antroji ligos stadija– tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos. Būna trumplalaikių artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.

Lėtiniai odos pažeidimai dažniausiai prasideda distalinėse galūnių dalyse, oda suplonėja, pasidaro sausa.

Efetyviausia prevencija – skiepai

Keliaujant į mišką svarbu nepamiršti ir repelentų. Tačiau efektyviausia erkinio encefalito prevencijos priemone išlieka skiepai.

„Tai yra efektyvi, saugi priemonė. Vakcina nuo erkinio encefalito ypač retai sukelia šalutinių poveikių“, – teigia M.Žygutienė.

Ji rekomendavo, kad tinkamas metas skiepytis vėlyvas ruduo, žiema ar ankstyvas pavasaris, tačiau kadangi erkės būna aktyvios kone 10 mėnesių, delsti skiepytis nereikėtų.

„Jei sugalvojote šiandien – neatidėliokite. Kada sugalvojote, tada ir laikas. Skiepijamės ne vienam sezonui, o visam gyvenimui. Vakcinacijos pagrindas – trys injekcijos . Po antros dozės prabėgus porai savaičių, paprastai žmogus jau turi susiformavusį imunitetą“, – teigė ji.

Tiesa, trečiosios dozės pamiršti nereikėtų, ką dažnai padaro lietuviai.

„Revakcinacija vėliau vyksta po trejų metų, o tuomet – kas penkeri metai. Ką daryti, jei pamiršote trečią skiepą? Nenuleiskite rankų. Prie vienos vakcinos aprašo yra paaiškinimas, kad net praėjus trečiosios vakcinos terminui, galima grįžti į skiepų kabinetą ir užbaigti vakcinacijos schemą nepradedant jos iš naujo“, – patikino entomologė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.