Delta atmaina plinta gerokai sparčiau, sergantis žmogus išskiria ženkliai daugiau viruso dalelių, užsikrėtimas įvyksta lengviau.
„Užtenka keliolikos, galbūt net kelių sekundžių toje pačioje aplinkoje, kad įvyktų užsikrėtimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė profesorius.
Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikslino, kad kavinių lauko terasose besilankantys, bet galimybių paso neturintys asmenys viešojo maitinimo įstaigų duris praverti galės tik panorę užeiti į tualetą. Reikės ir veido kaukę užsidėti.
Anot S.Čaplinsko, žmonės privalo suprasti, kad veido kaukės reikalingos ne tik ten, kur yra kiti kavinės ar restorano klientai, bet ir pačiuose tualetuose.
„Žmogus atsidurs toje patalpoje, kurioje gali būti ypač didelė rizika užsikrėsti. Jis net nepagalvos, kam reikalinga ta kaukė, kur jis vienas, nieko daugiau aplinkui nėra“, – perspėjo profesorius.
Jis akcentavo, kad žmonės turi ne aklai laikytis ribojimų ir rekomendacijų. Visuomenei turi būti geriau paaiškinta, kodėl svarbu laikytis atsargumo priemonių. Tuomet ir asmens motyvacija aukštesnio lygmens.
„Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad tik informuotas žmogaus sprendimas, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, gali padėti geriau suvaldyti pandemiją“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Karantino imtis nesiūlo
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1298 viruso atvejai. Paskutinį kartą daugiau naujų viruso atvejų buvo nustatyta prieš daugiau nei keturis mėnesius – gegužės 11 dieną (1305 susirgimai).
Galima prisiminti, kad su alfa atmainos padariniais pavasarį kovojusioje Lietuvoje galiojo karantinas, tebebuvo suvaržytas socialinis gyvenimas. Esant panašiems susirgimų skaičiams kavinės ir restoranai buvo uždaryti, maistas buvo pristatomas tik į namus.
Tačiau S.Čaplinskas tikino nemanantis, kad epidemiologinė situacija turi būti gerinama pasitelkus karantiną. „Iš karto buvo sakoma, kad karantinas nėra sprendimas.
Tai yra tik problemos sprendimo atitolinimas. Tol, kol bus išmokta, ką reikia daryti, bus paruošta sveikatos priežiūros sistema, bus sukurti ir įdiegti skiepai. Dabar mes visą tai turime“, – sakė S.Čaplinskas.
Anot jo, jei dar būtų prabilta apie visišką užsidarymą (angl. „lockdown“), tai reikštų, kad pandemijos pamoktos liko neišmoktos.
Laikas susitaikyti su „nauja realybe“
Pasak virusologo, naujų susirgimų šuolis atėjus rudeniui stebinti neturėtų. „Tai ir buvo prognozuojama. Ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai perspėjo, kad grįžus rudenį į kolektyvus, atšalus orams, sąlygos virusui plisti bus tik dar geresnės“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Paklaustas, ar galimybių pasai padeda suvaldyti viruso plitimą, profesorius akcentavo, kad ne dokumentai padeda kovoti su pandemija, o žmonių sąmoningumas, supratimas, kad pandeminiame fone ir toliau būtina laikytis atsargumo priemonių.
„QR kodas, jis būtų popierinis, ar skaitmeninis, pats savaime tikrai nestabdo virsuo plitimo. Kitas dalykas, kad tam tikri judėjimo, kontakto ribojimai nesvarbu žmogus skiepytas, ar ne, yra būtini.
Taip, tai, kad galimybių pasas verčia dvejojančius žmones pasiskiepyti yra faktas. Iš kitos pusės labai svarbu, kad atsirastų aiški motyvacija, suvokimas, kodėl reikia elgtis vienaip arba kitaip.
Sakysime, kodėl reikia skiepytis, testuotis, dėvėti medicininę kaukę, vėdinti patalpas ir t.t. Galimybių pasas tokios funkcijos, ko gero, neatlieka. Svarbiausia – komunikacija, žmonių švietimas ir suvoktas kiekvieno iš mūsų elgesys, o dar tiksliau – elgsenos korekcija“, – dėstė S.Čaplinskas.
Anot jo, laikas apsiprasti su mintimi, kad nuo viruso saugotis reikės ir toliau.
„Virusas atėjo su visam. Jis įsitvirtino ne tik žmonių, bet ir dalies gyvūnų tarpe visuose žemynuose. Kodėl jis turėtų staiga išnykti? Jis niekur nedings. Reiškia, mes turime prisitaikyti ir pakeisti savo požiūrį į virusą ir atitinkamai į tarpusavio bendravimą“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Galimybių paso „minusai“
Profesorius atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas gali duoti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų efektų. Antai užsivėrus prekybos centrų durims, neturintys galimybių paso, negali apsilankyti juose esančiose vaistinėse. Kažkam galbūt tai buvo artmiausia vaistinė.
„Įsivaizduokime, jeigu žmogus buvo įpratęs lankytis vaisitnėje, kuri jam yra arti ir patogi, tai dabar žmogus negalės į ją įeiti. Manau, čia kažkas ne taip“, – abejones dėl galimybių paso tvarkos reiškė S.Čaplinskas.
Jis priminė, kad tik po diskusijų buvo atsisakyta idėjos neleisti neimunizuotiems asmenims naudotis viešuoju transportu. „Traukai pečiais ir galvoji, kas galėjo sveikatos politikams pateikti tokį pasiūlymą“, – stebėjosi profesorius.
