Lrytas.lt pasidomėjo, kas lemia tai, jog žemėlapyje vis daugiau savivaldybių nusidažo juodai. Anot miestų atstovų priežastys skirtingos: vieni aukštą sergamumą paaiškina didelėmis testavimo apimtimis, kiti guodžiasi, kad žmonės nepasitiki skiepais, pasiduoda antivakserinei propagandai.
O štai Raseinių rajono meras Andrius Bautronis džiaugiasi, kad sergamumo rodikliai jo savivaldybėje vieni mažiausių Lietuvoje. Praėjusių metų rudenį buvo priešingai – Raseiniuose net prireikė lokalinio karantino. A.Bautronis mano, kad čia persirgo daugiau gyventojų, todėl dabar pavyksta atsilaikyti prieš virusą.
Šiuo metu tin dideliu sergamumu išsiskirianti Joniškio rajono savivaldybė juoduoja dėl to, jog jame sparčiai didinamos testavimo apimtys teigia, miesto meras Vitalijus Gailius.
„Savivaldybėje aktyviai testuojama bendruomenė, todėl susirgimų randama daugiau. Jeigu to nedarytume, žmonės testus darytųsi tik pajutę simptomus, rodikliai atrodytų geriau. Visgi, mūsų savivaldybė laikosi pozicijos, kad reikia maksimaliai plėsti testavimo apimtis, nes tik taip ir skiepijantis galima pažaboti šį virusą“, – sako jis.
Situacija prastėja daugelyje miestų
Link juodosios zonos artėja ir Šalčininkų rajono savivaldybė, jos atstovė, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja – Regina Sokolovič, sako, kad tai, jog susirgimų skaičius auga lemia žmonių nenoras vakcinuotis: „Skiepijimo procentas pas mus yra pats mažiausias iš visos Lietuvos. Aišku, yra žmonių, kurie skiepijasi, bet tas procentas nepakankamas, norėtųsi, kad ateitų daugiau jaunimo.“
Daliai žmonių skiepai nekelia pasitikėjimo, kadangi net pasiskiepiję užsikrečia koronavirusu.
„Atsiradusios atmainos turi įtakos žmonių apsisprendimui. Atsiranda vis daugiau manančių, kad skiepytis neverta. Dauguma galvoja, kad skiepas visai neapsaugo, tad geriau tiesiog persirgti, turėti natūraliai susidariusius antikūnus“, – pripažįsta R. Sokolovič.
Visgi, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja sako, jog įsakymas, kad galimybių paso neturintys asmenys dabar nebegali patekti į mėgstamas vietas, veikia. Atsiranda daugiau norinčių vakcinuotis.
„Dėl to galvojame pradėti žmones skiepyti šeštadieniais arba pratęsti skiepijimo laiką, dirbti iki vakaro. Taip žmonėms būtų patogiau ateiti pasiskiepyti po darbo. Pas mus nepasiteisino akcijos, kai žmonės buvo skiepijami prie parduotuvių, tikimės, kad daugelį vakcinuotis paskatins galimybių pasas“, – pasakojo Šalčininkų savivaldybės atstovė
R. Sokolovič sako, kad norinčių pasiskiepyti trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze yra: „Medikai, globos įstaigų gyventojai, socialiniai darbuotojai, tos grupės asmenų, kurios pirmos skubėjo skiepytis, manau jos noriai skiepysis ir dabar. Pas mus jau yra gydytojų, kurie pasiskiepijo trečiąją vakcinos doze.“
Atsilaiko, nes persirgo
Nesenai paraudonavusios Anykščių savivaldybės mero pavaduotojas Dainius Žiogelis sako, kurį laiką koronaviruso padėtį jiems padėjo kontroliuoti aktyvus raginimas skiepytis ir vakcinos atvežimas iki gyventojų.
„Pas mus, kurį laiką susirgimų buvo mažiau, tai lėmė pasiektas 70 procentų paskiepytų suaugusių žmonių skaičius. Jei žiūrėtume vaikų statistiką, tai esame paskiepiję virš 80 procentų vaikų. Visgi, susirgimų išvengti nepavyksta. Nors dabar serga tie asmenys, kurie vakcinuotis vengė“, – sako D. Žiogelis.
Statistikos departamento duomenimis, geltonoje zonoje vis dar laikosi Raseinių rajono savivaldybė. Meras A. Bautronis teigia, kad taip yra dėl to, jog daug gyventojų jau persirgo koronavirusu.
„Lyginant su aplinkiniais rajonais mums tikrai dar reikia pasistengti dėl vakcinacijos tempų. Pas mus žmonės serga mažiau, todėl, kad Raseiniai patys pirmieji krito nelygioje kovoje pernai rudenį. Dabar matome tendencijas, kad yra labai daug žmonių persirgusių besimptome forma, pas mus yra susiformavęs didesnis visuotinis imunitetas“, – sako A. Bautronis.
Vis dėlto koją koronaviruso valdymui kiša priešiškas nusistatymas prieš vakcinas: „Tie, kurie turi pirmą ir antrą skiepą tai neabejoju, kad ateis ir trečio. O tie, kurie neateina pirmo tai tikrai neis ir trečio. Čia didžiausia problema yra antivakserinė propaganda, kuri pas mus gaji. Dabar reikia kovoti ne vien tik su COVID-19, bet dar ir su antivakseriais. Prieš metus buvo lengviau.“
Vakcinavimo tempai vis dar per maži
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad tai, jog vakarų Lietuvoje esančios savivaldybės juoduoja nestebina, ten pilnai paskiepytų žmonių nėra daug.
„Vakarų Lietuvoje pilnai paskiepytų, gavusių dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes, žmonių yra maždaug pusė. Norint suvaldyti šiuo metu plintančią delta atmainą, turi būti paskiepyti apie 90 procentų žmonių. Dabar visoje Lietuvoje pasiskiepijusių žmonių tik 60 procentų, atskirose savivaldybėse procentai dar mažesni, aišku yra išimčių“, – teigia D. Razmuvienė.
Specialistės teigimu, tam jog žmonės serga įtakos neturi vakcinos veiksmingumas: „Vakcinos nuo gripo suteikiama apsauga siekia 60 procentų, tad manau, kad vakcinos nuo COVID-19 yra pakankamai veiksmingos. Veiksmingumo pakanka trūksta žmonių noro vakcinuotis.“
Visgi, NVSC atstovės teigimu, trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų suskubti skiepytis pažeidžiamiausios asmenų grupės.
„Atlikti tyrimai rodo, kad po pusės metų antikūnų skaičius mažėja, todėl medikai, socialinės globos namų darbuotojai, asmenys nuo 65 metų, sunkūs ligoniai privalo būti skiepijami trečiąja doze, kuri yra palaikomoji ir tikrai labai veiksmingai pakelia antikūnų titrą“, – pabrėžia D. Razmuvienė.
Pabėgėliai nekalti dėl užsikrėtimų augimo
D. Razmuvienės teigimu, žmonės pamiršo laikytis rekomendacijų dėl to kiekvieną dieną fiksuojama vis daugiau COVID-19 infekcijos atvejų, svetimšaliai dėl augančių užsikrėtimų skaičiaus nekalti.
„Viruso plitimą skatina mūsų pačių susibūrimai ir nesilaikymas visų asmens saugos taisyklių. Taip pat žemas skiepijimo lygis Lietuvoje. Matome, kad dabar per dieną žmonių paskiepijama dvigubai mažiau nei buvo anksčiau,vasaros laikotarpiu. Dėl augančių užsikrėtimų skaičiaus negalime kaltinti pabėgėlių, jie rodiklių neiškreipia. Didelis procentas pabėgėlių pasiskiepiję, – teigia D. Razmuvienė.
– Pasižiūrėkime į kitas Skandinavijos šalis, vyresnių asmenų grupės yra suskiepytos beveik 100 procentų. Pas mus netgi vyresni žmonės, kurių mirčių atveju registruojama daugiausiai, nėra paskiepyti. Vakcinavimo apimtys nesiekia net 60 procentų. Tai reiškia, mes esame labai atsilikę. Mums bandant suvaldyti virusą pabėgėliai didesnių problemų nekelia. Mes patys nesusitvarkome su savo visuomene.“
Rekomendacijų nevalia užmiršti
Žmonės privalo prisiminti visas rekomendacijas, kurios gali padėti kovoti su koronavirusu, kitaip šaltasis sezonas į ligos patalą paguldys daugybę žmonių.
„Jei reikalavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio tai visiškai nereiškia, kad žmogus neįvertinęs savo asmeninės rizikos gali sau leisti būti uždaroje erdvėje be kaukės ar nesilaikyti atstumų. Pasižiūrėkime, kas darosi maisto prekių parduotuvėse, žmonės tikrai nesilaiko atstumų, – sako specialistė.
– Dažniausiai, ypač didesniame prekybos centre, žmonės kaukes nešioja neteisingai. Ką jau kalbėti apie rankų dezinfekciją. Dažnai pasitaiko, kad paimtus produktus parduotuvėse žmonės grąžina į vietą.
Anot D. Razmuvienės, manymas, kad su virusu susigyvenome yra klaidingas: „Paskiepytas asmuo vis tiek turi save saugoti ir laikytis visų asmens saugos reikalavimų, o tie kurie yra nepasiskiepiję turi suskubti ir tai padaryti, nes šiuo šaltuoju metų laiku tikrai daugėja susirgimų ir kitais virusais, kurie gali būti pavojingi tiems, kurie nesilaiko asmens apsaugos reikalavimų. Saugotis reikia, tai nėra sudėtinga ir nesukelia didelio diskomforto.“
