Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1402 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 9 žmonės, pasveikusiais pripažinti 874 asmenys, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
2912 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7676 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės, 114 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, kiek sumažėjo.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 112 žmonių, ankstesnę parą jų buvo mažiau – 96.
73 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija – keturiais daugiau nei para anksčiau. Deguonis papildomai tiekiamas 816 žmonių – 12 mažiau.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 60-ies, du vyresni nei 70-ies ir trys vyresni nei 80-ies metų žmonės.
Pilnai paskiepytas nebuvo nė vienas iš jų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4849 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 83. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9658 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 724 tūkst. 777 žmonės, pilnai vakcinuoti 1 mln. 590 tūkst. 489 žmonės.
Pakartotinę skiepo dozę (trečią arba antrą, jei prieš tai vakcinuota „Johnson & Johnson“) praėjusią parą gavo 1438 žmonės, iš viso – 17 tūkst. 718 asmenų.
Iš viso Lietuvoje iki šiol skiepijimui sunaudota 3,16 mln. vakcinos dozių iš 4,68 mln. turimų.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 522,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,2 proc. ir, palyginti su ankstesne para, yra kiek padidėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,6 tūkst. antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 319 tūkst. 281 žmogus, iš jų tebeserga 12 tūkst. 421.
Vėl bus karantinas?
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą artimiausiu metu Vyriausybė svarstys, ar nereikėtų šalyje vėl įvesti karantino, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovė antradienį žurnalistams komentuodama prastėjančią epidemiologinę situaciją patvirtino, kad Ministrų kabinetas svarstys griežtinti taisykles dėl privalomo kaukių dėvėjimo vidaus patalpose, o tam reikėtų grąžinti karantino režimą.
„Turbūt, kad reikėtų (grąžinti privalomas kaukes), apie tai kalbėsime rytoj, gali būt, kad tai bus vienas iš didesnių pokyčių, kuriuos Vyriausybė siūlys nustatyti“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Turbūt tuo tikslu vėl reikės įvesti karantiną, kadangi pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, suprantamos kaip tai, ko visiškai nereikia laikytis“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Protrūkių šuolis
Per savaitę aktyvių koronaviruso protrūkių išaugo beveik dvigubai – nuo 205 iki 374, o didžiausias augimas fiksuotas ugdymo įstaigose, antradienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Laikinoji NVSC vadovė Giedrė Aleksienė teigia, kad, nors situacija ugdymo įstaigose pablogėjo, epidemiologinės būtinybės kitaip organizuoti ugdymo procesą šiuo metu nėra.
„COVID-19 ligos atvejų augimas vaikų tarpe ir protrūkių formavimasis, mokykloms atvėrus duris, yra natūralus. Laimei, dauguma protrūkių ugdymo įstaigose nėra skaitlingi, turime tik kelias situacijas, kai pirminių atvejų, siejamų su protrūkiais, užfiksuota daugiau nei dešimt“, – NVSC pranešime cituojama G. Aleksienė.
Anot jos, šiuo metu svarbu nepasiduoti panikai, atsakingai laikytis infekcijos prevencijos, skiepytis. „Tikslas, kad vaikai būtų ugdomi klasėse, ir toliau išlieka prioritetu“, – teigė ji.
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad vienintelė galimybė, norint pakeisti pandemijos kreivę ir vietoje kilimo matyti jos lūžimą žemyn, – spartesnis skiepijimasis.
Mokės už testus
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė primena, kad nuo spalio 15 dienos baigiasi nemokamas studentų testavimas dėl COVID-19. Todėl, akcentuoja ministrė, studentai, kurie neturėdami objektyvių priežasčių atsisakė skiepytis, už testus turės susimokėti patys.
„Studentai, jei neplanavo skiepytis ir neplanuoja skiepytis ir neturi šalutinių ligų, kurios neleistų jiems skiepytis, jie turės mokėti už testus patys, iš savo asmeninių lėšų.
Žinoma, dėl to labai gaila, nes aš manau, kad studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, jie tikrai turėtų tikėti mokslu, mokslo atradimais ir vakcina, kurią mokslas mums padovanojo, aš tikiu, kad jie persigalvos ir dar iki spalio 15 d. pasiskiepys – nes po spalio 15 d. testai bus mokami“, – LRT Radijui teigė ministrė.
Pagal galiojančią tvarką, aukštojo mokslo studijos kontaktiniu būdu galimos tik tiems, kurie yra pasiskiepiję, persirgę arba turi ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo neigiamą atsakymą.
