Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas įspėjo, kad skirtingai, nei suaugusiems, daliai vaikų po COVID-19 ligos išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas.
„Tai ypatingai sunki forma, mes turėjome dešimtis tokių ligonių. Daugumai iš jų reikalingas intensyvus gydymas. Trumpai tariant, pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos – pradedant širdimi, plaučiais, inkstais ir t.t.“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengtos nuotolinės diskusijos metu trečiadienį sakė R.Kėvalas.
Dažna komplikacija po besimptonės ligos
Be to šis sindromas ypač būdingas asimptomine COVID-19 liga sirgusiems vaikams, pabrėžė LSMU Vaikų ligų klinikos docentė, vaikų ligų gydytoja, mokslininkė Lina Jankauskaitė.
„Tai reikėtų turėti omenyje, nes akcentuojama, kad vaikai (koronavirusu – lrytas.lt) praserga lengvai, be simptomų“, – atkreipė dėmesį L.Jankauskaitė.
R.Kėvalas taip pat priminė, kad koronavirusu persirgę vaikai, kaip ir suaugusieji, vėliau pajaučia pokodinio sindromo padarinius. Kai kurių mokslininkų duomenimis, jis pasireiškia beveik pusei vaikų.
„Tai yra įvairiausi simptomai: galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pilviniai ir kiti skausmai, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą, jo edukavimą“, – ligos simptomus vardijo R.Kėvalas.
Jis pasakojo, kad Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje ir šiandien gydomi du sunkiai sergantys vaikai, reanimacijos skyriuje dėl COVID-19 guli naujagimis.
R.Kėvalas pasakojo, kad medikams teko susidurti su atvejais, kai paaugliams po „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 pasireiškia miokarditas – širdies raumens uždegimas. Pats gydytojas sakė matęs tris tokius ligonis.
Visgi R.Kėvalas pabrėžė, kad ši reakcija itin reta (JAV duomenimis, iš 180 milijonų pasitaikė 1 tūkst.) ir vaikams daug didesnę grėsmę kelia koronaviruso komplikacijos.
„Aš asmeniškai mačiau tris miokarditus, kurie išėjo be jokio gydymo. Tiesiog atlikus tyrimus, konstatavus, pranešus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie šitą įvykį. Bet jiems nereikėjo jokio gydymo.
Tuo tarpu mes ir po šiai dienai turime keletą ligonių su multisisteminiu uždegiminiu sindromu, kuriam ne tik išnaudota bazinė terapija, kuri yra itin brangi ir agresyvi, bet ir pakaitinė biologinė terapija jau keletu preparatų. O efektas dar nepasiektas“, – patirtimi dalijosi gydytojas.
L.Jankauskaitė atkreipė dėmesį, jog širdies pažeidimus vaikams gali sukelti ir COVID-19.
„Pati COVID-19 liga pažeidžia miokardą, nes būtent miokarde yra specifiniai receptoriai, prie tų ląstelių prisikabina virusas, bet ir multisisteminis organų pažeidimas lygiai taip pat pažeidžia širdies raumenį“, – pastebėjo ji.
Kalbant bendrai apie naudos ir žalos santykį, vakcinacija gerokai nusveria naudos pusėn“, – pabrėžė gydytoja.
Raktas į kontaktinį ugdymą
R.Kėvalas akcentavo kad dėl skiepų nuo COVID-19 sutaria ir Europos bei pasaulio gydytojų organizacijos – Europos pediatrų akademija, Europos pirminio gydymo konfederacija, JAV ir Kanados pediatrų draugijos.
„Yra aiškus sutarimas, kuriuo remiantis ir Lietuvos pediatrų draugija bei abiejų universitetų vaikų ligų klinikos, rekomenduojame, kad 12-18 metų vaikai būtų skatinami vakcinuotis Europos Sąjungoje registruotomis vakcinomis. Be abejo, kalba eina apie iRNR pagrindu pagamintas vakcinas“, – sakė R.Kėvalas.
Jis taip pat akcentavo, kad svarbiausias paauglių vakcinacijos argumentas – tikslas grąžinti juos į kontaktinį ugdymą. „Nuotolinio mokymosi maratonas šiai dienai padarė drąstiškus pokyčius vaikų sveikatoje“, – pridūrė gydytojas.
Abejojantiems siūlo kreiptis į gydytoją
Paklausta, kada vaikams nerekomenduojama skiepytis nuo COVID-19, L.Jankauskaitė atsakė, kad jiems galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir suaugusiems.
Skiepas paaugliams nesiūlomas, kai turima alergija bet kuriam vakcinos komponentui. Skiepijimą atidėti gali priversti ir lėtinė liga, jos paūmėjimas. Tad sprendimai priimami individualiu atveju.
L.Jankauskaitė akcentavo, kad COVID-19 vakcinoms galiojančios kontraindikacijos tokos pačios, kaip ir kitiems skiepams.
Dėl galimos alergijos abejojančius tėvelius ji ragino kreiptis į šeimos gydytoją, pediatrą, klinikinį alergologą ar farmakologą. „Tie klausimai gali būti atsakyti ir jų reikia klausti“, – siūlė gydytoja.
L.Jankauskaitė patikino, kad vaikams prieinamų skiepų naudojimas Lietuvoje yra aprobuotas Europos vaistų agentūros (EVA). O ši vaistų gamintojų paraiškas vertina griežtai.
„Tėvai daug baimių turi. Dauguma tėvų greičiausiai patys yra pasiskiepiję, tačiau bijo dėl vaikų. Bet EVA visas paraiškas vertina vienodai atsakingai. Tikrai nėra, kad vakcinos vertinamos greičiau ar atlaidžiau. Bet kuris medikamentas praeina visus procesus. Tas pats galioja ir vakcinoms.
Tas argumentas, kad čia buvo sukurta greičiau, nebuvo ištirta (...) yra visiškai niekinis. Todėl, kad šios vakcinos istorija siekia 30 metų. Jos technologija yra pakankamai ištyrinėta, pakankamai ikiklinikinių studijų atlikta“, – paaiškino gydytoja.
Ji priminė, kad visų vaistų poveikiai yra stebimi daugelį metų po jų pasirodymo rinkoje, vakcinos nėra išimtis.
12-15 m. vaikus Lietuvoje nuo COVID-19 pradėta skiepyti birželį. Iki šiol pasiskiepijo maždaug ketvirtadalis šios amžiaus grupės paauglių. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad kartu su persirgusiais, 12-15 m. amžiaus grupės imunizacija siekia 37-38 proc.
Didžiausia dalis vaikų paskiepyta Vilniaus mieste, Neringos savivaldybėje. Mažiausiai – Šalčininkuose, Skuode ir Kretingoje.
