Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1576 koronaviruso atvejai. Mirė 19 žmonių. Iš jų 15 buvo nepasiskiepyję.
Iš viso Lietuvoje nustatyti 337 416 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 18 294 asmenys. Pasveikę laikomi 306 860 žmonių.
Per pastarąją parą pasveikusiųjų statistiką papildė 190 žmonių.
Per pastarąją parą Lietuvoje vakcinuoti 1 102 žmonės. Pirmąją skiepo dozę gavo 646 žmonės, antrąją – 363, trečiąją – 93.
Iš viso pilnai vakcinuotų mūsų šalyje – 1 620 363 žmonės.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 116 žmonių.
83 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1066 žmonėms. Iš viso šiuo metu ligoninėse gydomi 1269 asmenys, iš jų 128 reanimacijoje.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per parą mirė po šešis vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, penkiems mirusiesiems buvo per 60-imt, dviem – per 90-imt.
Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5063 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 122.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 752 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – per 1 mln. 620 tūkst.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 93 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta beveik 30 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,6 proc. gyventojų
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12-15 metų vaikų – 28,8 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,1 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 752.5 ir per parą paaugo apie dviem dešimtimis punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 8,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 337,4 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 18,3 tūkst. – beveik pusantro tūkstančio daugiau nei ankstesnę parą.
Kritika dėl skiepų
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad sergamumas COVID-19 ir mirtys nuo šios infekcijos rodo itin prastą situaciją, o tam įtakos turi ir lėti vakcinacijos tempai ir nepakankamas 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas, už ką atsakinga Vyriausybė ir sveikatos ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad tai vien Vyriausybės ir ministro atsakomybė, nors pripažįsta, kad vakcinacijos rezultatai nėra tokie, kokių norėta.
Senjorams reikia ne testų, o skiepų
Ekspertams siūlant padaryti senjorams nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog senoliams reikia ne testų, o skiepų.
Prezidentūra anksčiau penktadienį pranešė, jog jos ekspertų grupė siūlo įtvirtinti nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus senjorams.
A. Dulkys teigia, jog vyriausiems šalies gyventojams galimybė skiepytis buvo sudaryta prioritetine tvarka vieniems pirmųjų.
Pasak ministro, buvo nuolat sudaromos vis palankesnės galimybės senjorams pasiskiepyti, tačiau dauguma jų nepadėjo.
Siūlo įvesti nemokamus COVID-19 antikūnų testus senjorams
Prezidentūros suburti ekspertai siūlo įtvirtinti nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus senjorams, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Ekspertai siūlo priimti sprendimus, kad nemokami greitieji antikūnų testai būtų prieinami mūsų senjorams, taip padedant nustatyti jų imuniteto lygį, konsultuoti juos dėl imuniteto ir padėti priimti sprendimus dėl jų vakcinacijos“, – po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio penktadienį sakė I. Segalovičienė. Anot jos, taryba taip pat aptarė klausimą dėl visos populiacijos skiepijimo.
Sociologė: abejojančius būtina įtikinti
Lietuvos socialinių mokslų direktoriaus pavaduotojos, sociologės Sarmitės Mikulionienės teigimu, ekspertai sutaria, kad daugiausiai mirtingumo rodiklius lemia prasti vyresniojo amžiaus vakcinavimo rodikliai, o senjorų skepsį išsklaidyti gali šeimos nariai, asmeniniai medikų kontaktai ar netgi kai kurių savivaldos politikų pavyzdžiai vakcinuojantis ir skatinant tai daryti kitus.
Pasak jos, veiksminga kai kurių savivaldybių taktika buvo ir siųsti informaciją senjorams, kad šie jau registruoti vakcinacijai, ir gali ją atšaukti, o ne raginimai registruotis patiems, kadangi kai kuriems tai – per sudėtinga.
„Žmonėms net nebuvo laiko pamąstyti, ar aš ten noriu, ar bus blogai – tiesiog, sukurta tokia aplinka, aš nueinu ir pasiskiepiju. Tik tuo atveju, jei reikėtų kitos datos, ar aš iš viso nenoriu, tada galiu atšaukti tą kvietimą. Geri rezultatai buvo ir tose savivaldybėse, kur buvo užsiimama skambučiais, papildomais priminimais“, – tvirtino ji.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ketvirtadienį paskelbtoje kassavaitinėje suvestinėje Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal 14 dienų naujų COVID-19 atvejų rodiklį, siekusį 645,7 atvejo, ir antra pagal mirtis, kurių milijonui gyventojų teko 80,5.
